PSD prievolė buvo ir iki 2009 m.

Verslo žinios, 2010 04 21, Nr. 73 (3225), 14 p.
Vytautas V. Žeimantas

Kai kuriems gyventojams privalomojo sveikatos draudimo įmoką gali tekti sumokėti ne tik už 2009 m., tačiau ir už penkis praėjusius metus, nes prievolė mokėti tokias įmokas buvo ir anksčiau, o Mokesčių administravimo įstatymas leidžia tikrinti, ar visi mokesčiai buvo sumokėti per praėjusius penkis metus.

Rūta Bilkštytė, mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ savininkė, teigia, kad tiems, kurie nebuvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali tekti šį draudimą sumokėti ne tik už 2009 m., tačiau ir už penkerius paskutinius metus.

Prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) atsirado ne 2009 m. Ji buvo ir anksčiau, tik nuo 2009 m. pasikeitė šio mokesčio deklaravimo tvarka. Vadinasi, asmenims gali tekti sumokėti ne tik 864 Lt už 2009 m., tačiau mokesčius teks mokėti ir už ankstesnius metus.

"Valstybinė mokesčių inspekcija gali patikrinti ir ankstesnių metų gyventojų deklaracijų duomenis. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis leidžia tikrinti paskutinių penkerių metų mokesčių mokėjimą", – pažymi p. Bilkštytė.


Galiojo nuo 1997 m.

Nuo Sveikatos draudimo mokesčio įsigaliojimo pradžios 1997 m. sausio 1 d. iki 2001 m. kovo 8 d. gyventojai, kurie neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų ir nebuvo apdrausti valstybės, privalėjo už save mokėti 10% Statistikos departamento (SD) skelbiamo praėjusio mėnesio Vidutinio darbo užmokesčio dydžio PSD įmokas.
Nuo 2001 m. kovo 9 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. galiojo kiek kitokia Sveikatos draudimo mokesčio įstatymo formuluotė. 10% dydžio įmokos buvo skaičiuojamos ne nuo mėnesio, o nuo užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio.
Pavyzdžiui, 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis siekė 2.319 Lt, vadinasi, per mėnesį toks asmuo turėjo sumokėti 230 Lt dydžio PSD įmoką. Per metus susidaro 2.319 Lt dydžio suma.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. neapdrausti asmenys kas mėnesį už save turi sumokėti 9% dydžio PSD įmoką, kuri apskaičiuojama nuo minimalios mėnesinės algos, galiojusios mėnesio, už kurį ji mokama, paskutinę dieną. Už vieną 2009 m. mėnesį reikia sumokėti 72 Lt, o už metus – 864 Lt.

Neapdraustųjų – 10%

Anot mokesčių ekspertės, tokia prievolė atsiras, jeigu bus nustatyta, kad gyventojas nepatenka į valstybės draudžiamų asmenų tarpą ir nemokėjo įmokų savarankiškai. Tai neregistruoti bedarbiai, besiverčiantys neregistruota ūkine veikla, arba nedirbantis asmenys, kuriuos išlaiko kiti ar kurie gyvena iš santaupų bei kapitalo pajamų. Ponia Bilkštytė teigia, jog tokia prievolė gali užklupti ir tokius asmenis, už kuriuos tik tam tikrą laiko tarpą nebuvo mokamas PSD. Taip galėjo atsitikti todėl, kad jie trumpam išvažiavo studijuoti ar dirbti užsienį, kelis mėnesius nedirbo, tačiau nesiregistravo darbo biržoje.
PSD skolininkai turėtų patikrinti, ar jie nepriklauso asmenų grupei, už kuriuos PSD įmokas moka valstybė. Tokių asmenų sąrašas nuo 2009 m. taip pat keitėsi (žr. lentelę). Pavyzdžiui, nuo 2009 m. į jį buvo įrašyti dvasininkai ar prezidento sutuoktinis. Jis draudžiamas valstybės lėšomis, kol tęsiasi sutuoktinio kadencija.
Ponia Bilkštytė pabrėžia, kad prievolę mokėti PSD visuomet turėjo tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Emigravę asmenys, tokios prievolės neturi. Nebent jie negali įrodyti, kad yra emigravę. Taip pat valstybės lėšomis nuolat apdraustos buvo socialiai jautrios asmenų grupės: bedarbiai, pensininkai, tėvai su mažamečiais vaikais, registruoti bedarbiai. Individualią įmonę turintys ar individualia veikla užsiimantys asmenys PSD įmokas turi mokėti patys, o pagal darbo sutartį dirbančių asmenų PSD išskaičiuoja darbdaviai.
Asmenys, kurie turėjo patys už save mokėti PSD iki 2009 m. jas turėjo pervesti į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą, o nuo 2009 m. šias įmokas reikia pervesti į atitinkamą teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 150.000-200.000 asmenų, kurie neįtraukti į PSD sistemą. Tai dešimtadalis nuo dirbančių asmenų skaičiaus.

PSD įmokų dydis, kai asmenys jas moka patys

Iki 2009 m.
Nuo Sveikatos draudimo mokesčio įsigaliojimo pradžios 1997 m. sausio 1 d.
iki 2001 m. kovo 8 d. moka už save 10% Statistikos departamento skelbiamo praėjusio mėnesio Vidutinio darbo užmokesčio dydžio PSD įmokas.
Nuo 2001 m. kovo 9 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. moka už save 10% Statistikos departamento paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio PSD įmokas.

Nuo 2009 m.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. Kas mėnesį moka 9% minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, PSD įmokas ( 800 Lt x 9% = 72 Lt.).


Asmenys, kurie privalomuoju socialiniu draudimu draudžiami valstybės lėšomis

Iki 2009 m.
1) asmenys, turintys teisę gauti bet kurios rūšies pensiją;
2) darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą, bei nedarbingi jų šeimų nariai;
3) nėščiosios, turinčios teisės aktų nustatytas motinystės atostogas;
4) motinos (tėvai, jeigu motinos nėra), iki jų vaikams sukaks 8 m., taip pat motinos (tėvai, jeigu motinos nėra), auginančios du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės;
5) asmenys iki 18 m.;
6) bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;
7) valstybės remiami asmenys, turintys teisę gauti socialinę pašalpą;
8) I ir II grupės invalidai bei nedirbantys III grupės invalidai;
9) asmenys, sergantys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo ligomis;
10) asmenys, kurių sveikatai pakenkė nusikaltimai, jeigu šie asmenys teisės aktų nustatyta tvarka yra nukentėjusieji arba liudytojai baudžiamosiose bylose;
11) reabilituoti politiniai kaliniai, tremtiniai ir asmenys, nukentėję
1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
12) asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
13) buvusieji geto ir mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
14) kiti darbingi, bet dėl įstatymų nustatytų svarbių priežasčių nedirbantys asmenys.

Nuo 2009 m.
1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
2) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
3) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
4) moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
5) vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;
6) asmenys iki 18 metų;
7) Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
8) valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 m., arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės
invalidu) iki 26 m. dėl ligų, atsiradusių iki 24 m., arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia);
10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
11) asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą;
12) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję
1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
13) asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
14) buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
15) valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
16) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
17) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
18) papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai:
asmenys iki 18 m., asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius;
19) nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis – Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.