Verslo žinios, 2010 02 17, Nr. 31 (3183), 14 p.
Vytautas V. Žeimantas

Didžiausia suma, kurią gali siekti primokėti į valstybės biudžetą, ir didžiausia suma, kurią gyventojas gali tikėtis susigrąžinti iš biudžeto, yra 846 Lt.

Gyventojui gali tekti primokėti į valstybės biudžetą, tačiau jis gali sulaukti iš valstybės biudžeto ir mokesčių permokos. Tokių netikėtumų sulauksime todėl, kad Lietuvoje nuo 2009 m. įsigaliojo nauja neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) tvarka. Per 2009 m. kas mėnesį taikomas NPD yra apskaičiuojamas pagal gyventojo su darbo santykiais susijusias pajamas.
Jis apskaičiuojamas pagal formulę: NPD = 470 – 0,2 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800).

Pavyzdys
Gyventojas sausio-gruodžio mėn. gauna 2.000 Lt su darbo santykiais sususių pajamų (neatėmus sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio). Jam taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas taip:
1) 2.000 – 800 = 1.200 Lt
2) 2) 1.200 x 0,2 (koeficiento) = 240 Lt
3) 470 – 240 = 230 Lt
Vadinasi, šiam gyventojui sausio mėnesį gali būti pritaikytas 230 Lt NPD. O per metus – 2.760 Lt.

Tačiau metams pasibaigus viskas užbraukiama ir apskaičiuojamas metinis NPD. Metinis NPD apskaičiuojamas jau pagal kitą formulę ir atsižvelgiant į įvairias kitas gyventojo gautas pajamas.
Rūta Bilkštytė, mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ savininkė, teigia, kad atsirinkti, kokios pajamos pridedamos skaičiuojant metinį NPD, o kokios – ne, gali padėti toks teiginys: pridedamos pajamos, nuo kurių yra prievolė sumokėti 15% arba 20% gyventojų pajamų mokestį.
Vadinasi, prie darbo užmokesčio pajamų reikia pridėti dividendus, autorinius, individualios veiklos pajamas, palūkanas, pajamas už parduotą turtą.
Pajamų, gautų pagal verslo liudijimą, pridėti nereikia, nes nuo jų sumokamas fiksuotas verslo liudijimo mokestis. Pašalpų ar pensijų skaičiuoti taip pat nereikia,nes šios pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Jei gyventojas gavo minėtų pajamų, kam, perskaičiavus NPD, gali tekti ir sumokėti į valstybės biudžetą pajamų mokesčio nepriemoka.
Gyventojui taikytinas metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: metinis NPD = 5.640 – 0,2 x (gyventojo metinės pajamos – 9.600).
Tarkime, kad mūsų pavyzdyje per metus gyventojas papildomai gavo dar 3.000 Lt už parduotą turtą. Vadinasi, jo metinės pajamos bus 27.000 Lt, o jo metinis NPD siekia 2.160 Lt. Tačiau kas mėnesį jam buvo taikomas 230 Lt NPD, todėl per metus buvo priskaitytas 2.760 Lt NPD. O jis, kaip matome, yra 600 Lt didesnis už tą, kuris jam priklauso. Todėl nuo šios sumos apskaičiuotą pajamų mokestį – 90 Lt (600 x 15%) gyventojui papildomai reikia sumokėti į biudžetą.

Ribos
Iš metinės NPD apskaičiavimo formulės matyti, kad gavusiajam daugiau kaip 37.800 Lt metinių pajamų (sudėjus visus minėtus šaltinius) NPD iš viso nepriklauso. Todėl pažvelgus į šį skaičių galime įvertinti, ar NPD iš viso priklauso.
„Ar reikės perskaičiuoti NPD ir primokėti iki 2010 m. gegužės 1 d. į valstybės biudžetą, priklausys nuo to, kokio dydžio darbo užmokestį gyventojas gavo 2009 m., – teigia p. Bilkštytė. – Jeigu darbo užmokesčio pajamos per metus viršijo 37.800 Lt, gyventojui neapmokestinamasis pajamų dydis net nebuvo taikomas, todėl ir primokėti nereikės.“
UAB „Fidexperta“ skaičiuoja, kad didžiausia suma, kurią gali tekti sumokėti į biudžetą, siekia 846 Lt. Jeigu gyventojas visus netus gavo 800 Lt arba mažesnį mėnesinį darbo užmokestį ir jam buvo pritaikytas didžiausias NPD (5.460 Lt) ir tais pačiais metais gavo daugiau kaip 28.200 Lt kitų pajamų, tai jam papildomai reikės primokėti 846 Lt.
Kita vertus, jeigu gyventojas, pavyzdžiui, keturis mėnesius gauna 2000 Lt dydžio darbo užmokestį, o kitus metų mėnesius negavo jokių apmokestinamųjų pajamų, tai jis iš biudžeto gali susigrąžinti 708 Lt.