Dėl lengvatų rankų nenuleidžia
15 min Vilnius 2010 m. vasario 5 d., Nr. 5 (958), ISSN 1822-2749
Asta Almanaitė

Nekilnojamojo turto (NT) valdytojai nenuleidžia rankų dėl mokesčio už naujus neparduotus butus panaikinimo. Vakar verslininkai su Vilniaus miesto valdžia diskutavo šiuo klausimu, tačiau kol kas neaišku, ar jis bus grąžintas svarstyti į miesto tarybą.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) nariai vakar kreipėsi į Vilniaus merą ir jo pavaduotojus prašydami panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio dalį, kuri šiuo metu yra mokama už pastatytą, įregistruotą, naudoti tinkamu pripažintą, tačiau neparduotą
būstą.
„Iš viso neparduotų butų Vilniuje yra 2 tūkst. 200. Kaune – 750, Klaipėdoje – 1 tūkst. 50. Dalis jų yra nepripažinti tinkamais naudoti, nes juose nėra apdailos, todėl už juos mokesčių mokėti nereikia. Tuo metu už tą dalį butų, kurie yra įregistruoti, tačiau neparduoti, tenka mokėti nemažus mokesčius, kurie žlugdo ir taip ant išgyvenimo ribos balansuojančias statybos ir NT plėtros įmones“, – sakė LNTPA prezidentas ir bendrovės „Eika“ direktorius Robertas Dargis. Šiuo metu Vilniuje vien asociacijos nariai valdo 620 įregistruotų, tačiau neparduotų butų.
LNTPA duomenimis, įmonės vidutiniškai per metus mokesčių už nenaudojamus butus sumoka po 280 tūkst. Lt. „Be to, nors butai ir nenaudojami, jie vis tiek reikalauja priežiūros – reikia juos šildyti, prižiūrėti, vėdinti“, – pasakojo R.Dargis. Kaip argumentą atleisti verslininkus nuo dalies NT mokesčio, R.Dargis pateikė faktą, kad šis mokestis Vilniaus miesto biudžete sudarytų tik 2,81 proc. Iš NT surenkamų mokesčių.

Lengvatoms pritaria ne visi
„Jeigu Lietuvoje būtų apmokestinamas visas nekilnojamasis turtas, tai diskusijų nebūtų. O dabar yra taip, kad „gudručiai“, kurie neįregistravo savo pastatytų butų, išsisuka nuo mokesčio, o kiti nelaimėliai turi mokėti“, – suprasti verslininkus buvo linkęs sostinės meras Vilius Navickas. Jo teigimu, negali būti jokių išimčių: „Be abejo, pinigų miesto biudžetui reikia. Bet galbūt tuos pinigus galime susirinkti šiek tiek geriau dirbdami.“
Tačiau miesto tarybos opozicijos lyderis, „tvarkietis“ Gediminas Rudžionis susitikimo metu išsakė nuomonę, kad šį mokesčių klausimą reikia spręsti aukštesniu lygiu: „Reikia laukti, kol Vyriausybė nuspręs, ką daryti. Vargsta ir „į minusą“ gyvena ne tik statybos įmonės, bet ir koks milijonas žmonių. Jeigu NT bendrovės nori išvengti bankroto, tai tegu parduoda butus už tiek, už kiek žmonės juos perka.“

Meras kaltas nesijaučia
Beveik prieš mėnesį miesto taryboje sprendimo projektą dėl lengvatų NT verslui aktyviai pristatinėjęs meras V.Navickas atsidūrė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos akiratyje. Etikos inspektoriai tirs, ar meras, kuris yra statybų bendrovės „Euro-construct“ akcininkas, nesupainiojo interesų. Interpeliaciją merui inicijuojantys tarybos opozicijos nariai šį faktą taip pat pateikia kaip netinkamą merui elgesį. Tačiau V.Navickas sako nebijąs užrūstinti nei opozicijos, nei etikos sargų. „Aš negaliu dalyvauti balsavime, tačiau galiu pateikti šį klausimą tarybai. Tai neprieštarauja jokiai etikai“, – sakė meras. V.Navickas taip pat tikino, kad „Euro-construct“, kur šiuo metu dirba jo žmona, neturi įregistruotų ir neparduotų butų, todėl šiuo klausimu meras sakė nematantis jokių savo asmeninių interesų. Anot V.Navicko, klausimas, ar taikyti NT įmonėms lengvatas, bus diskutuojamas frakcijose, o paskui galbūt vėl pateks į miesto tarybą. Prieš tris savaites ši nepriėmė sprendimo taikyti lengvatas NT įmonėms.

Mokesčių sistemos ypatumai
Bendrovės „Fidexperta“ direktorės Rūtos Bilkštytės teigimu, Lietuva nėra vienintelė šalis, svarstanti galimybę suteikti nuolaidų NT bendrovėms. Mokesčių įstatymų pakeitimai įmonių naudai buvo atlikti daugelyje pasaulio valstybių. Anot R.Bilkštytės, Lietuvoje dėl situacijos kalta iškreipta mokesčių sistema: „Daugelyje šalių šios problemos dėl lengvatų net nereikėjo spręsti, nes nekilnojamojo turto mokestį moka visi: tiek gyventojai, tiek įmonės. Pas mus statybos įmonė turi mokėti už neparduotą butą, o šalia neparduoto buto gyvenantis žmogus mokesčio nemoka, nes jis yra privatus asmuo“, – sakė R.Bilkštytė. Jos tvirtinimu, butai buvo statomi tikintis juos parduoti, todėl nei įmonės planavo mokėti mokesčius, nei savivaldybė planavo juos gauti. „Dabar, užpuolus krizei, savivaldybė imdama mokesčius už neparduotus butus elgiasi kaip lupikautoja“, – įvertino R.Bilkštytė.