Mokesčių reforma: norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada

„Valstybė“ Nr. 7 (27), 2009 m. liepa
Aušra RADZEVIČIŪTĖ

VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA (VMI) SKELBIA, KAD ŠIŲ METŲ SAUSĮ-BALANDĮ Į BIUDŽETĄ SURINKTA 1 MLRD. 242 MLN. LITŲ MAŽIAU, NEI BUVO PLANUOTA. DAUGIAUSIA ĮTAKOS TAM TURĖJO NESURENKAMI VARTOJIMO MOKESČIAI: PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO (PVM) SURINKTA 645 MLN. LITŲ MAŽIAU, O ĮVAIRIŲ AKCIZŲ -234 MLN. LITŲ MAŽIAU. TAIP PAT 129 MLN. LITŲ MAŽIAU SURINKTA GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO (GPM), 172 MLN. LITŲ - PELNO MOKESČIO.

Ar tokiam mokesčių surinkimo planui įtakos galėjo turėti praėjusių metų gruodį įvykdyta „naktinė reforma"? 0 galbūt būtų buvę dar blogiau, jei tuomet nebūtų buvę padidinti mokesčių tarifai? Ko buvo siekta ir ko pasiekta - į šiuos ir kitus klausimus pabandysime rasti atsakymus šiame straipsnyje.

Auditorius Artūras Kapitanovas įsitikinęs, jog valdžia, norėjusi greitai visiems padidinti mokesčius, kad valstybės finansai būtų stabilūs, per skubėjimą privėlė daugybę klaidų. „Nauji įstatymaijau galioja daugiau kaip penkis mėnesius, tačiau verslininkams, buhalteriams ir net mokesčių administratoriams iškyla daug neaiškumų, kaip vykdyti vieną ar kitą įstatymą ir nepridaryti klaidų. 0 juk mokesčius mokėti reikia. Žinoma, mokesčių reforma buvo būtina, nes kai kurie įstatymai neatitiko verslo tempo ir tam tikrų nuostatų. Tačiau to, kas buvo padaryta per vieną naktį, nesutinku pavadinti reforma - tai tiesiog konkretus mokesčių didinimas, siekiant iš vers¬lo paimti kuo daugiau pinigų“ - sako A. Kapitanovas. Anot jo, naujoji valdžia leido didinti ir kurti mokesčius valdininkams, o šie visaip stengėsi ir išėjo taip, kad kai

PVM: TARIFAS PADIDINTAS IKI 19 PROC.

„DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis įsitikinęs, kad PVM tarifą Lietuvoje reikėjo padidinti kur kas anksčiau ir galbūt daugiau, nes vartojimas mūsų šalyje buvo perteklinis ir reikėjo jį „gesinti" pasitelkiant mokesčius. Su juo sutinka ir mokesčių ekspertė, Verslo ir mokesčių konsultavimo bendrovės UAB „Fidexperta" direktorė Rūta Bilkštytė: vartojimo mokesčiai labai tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto (NT) kainomis - kai pūtėsi šis burbulas, tada ir reikėjo procesą pažaboti didesniais mokesčiais.

VALSTYBĖSE, KURIOSE PLĖTOJAMAS TURIZMAS (GRAIKIJA, MAURICIJUS, ITALIJA), ŠIAIS METAIS PRIIMTOS PAPILDOMOS MOKESČIŲ LENGVATOS VIEŠBUČIAMS. O AR LIETUVA GAUNA DIDELES PAJAMAS IŠ TURIZMO? VARGU.

„Kas gali nulemti vartojimo didėjimą? Kai gyveni bute, kuris kainuoja pusę milijono litų, jautiesi vienaip, o kai tas pats butas staiga vertinamas milijonu litų, ima atrodyti, kad esi gerokai turtingesnis - ir nors turi tokias pat pajamas, įsisuki į vartojimo karuselę... Keičiasi žmonių psichologija, jų elgesys - kylant NT kainoms, kyla ir vartojimas. Beatodairiškai didėjant vartojimui, galima ir reikia jį varžyti mokesčiais. Toks ekonomikos pradžiamokslis", - įsitikinusi mokesčių ekspertė. Ji mano, kad vartojimo mokesčio padidinimas, kai vartojimas dėl daugelio priežasčių mažėja, - tik desperatiškas mėginimas žūtbūt išlaikyti tas pačias pajamas. Bet taip nebus. Vienaip ar kitaip natūralu, kad ir padidintas PVM nesurenkamas, nes vartojimas mažėjo ir tebemažėja. Ta¬čiau, kaip mano ekspertė, sakyti, kad žmonės perka mažiau būtent dėl padidinto PVM ar panaikintų lengvatų, -spekuliacija.


PVM LENGVATOS

R. Bilkštytė PVM lengvatų panaikinimą vadina kone vieninteliu racionaliu sprendimu mokesčių reformoje. „Aš netvirtinu, kad jas visas būtinai reikėjo naikinti, bet jos turi būti gerai apgalvota ir su valstybės strategija susijusi išimtis, o ne tendencija. Tai galioja visiems mokesčiams - ne tik PVM", - sako pašnekovė. Anot mokesčių ekspertės, PVM lengvatų yra visose šalyse - jų įvedimo galimybes numato Europos Sąjungos PVM direktyva, lengvatinis tarifas gali būti sumažintas iki 5 procentų. Tačiau, kaip atkreipia dėmesį R. Bilkštytė, viena pagrindinių problemų mūsų šalyje - ne tai, koks mokesčio tarifas ar kiek yra lengvatų, bet tai, kad nėra bendros valstybės strategijos, kas mūsų šalyje remiama. Tai galioja visiems mokesčiams. Nes kai atsitiktiniu principu lengvatomis gali naudotis pusė mokesčių mokėtojų, rinka iškraipoma.
„Valstybėse, kuriose plėtojamas turizmas (Graikija, Mauricijus, Italija), šiais metais priimtos papildomos mokesčių lengvatos viešbučiams. 0 ar Lietuva gauna dideles pajamas iš turizmo? Vargu. Na, jeigu norime tapti kongresų centru, savotiška Europos bamba - pirmyn, taikykime PVM lengvatą viešbučiams. Bet ne tik jiems ir ne tik PVM lengvatą. Tai turi būti kompleksinis sprendimas", - dėsto R. Bilkštytė.
PVM lengvatos neturėjo tvirto ekonominio pagrindo, tad jas naikinti buvo prasminga, tačiau galbūt ne visas - įsitikinęs „DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas R. Rudzkis. „Nebūčiau keitęs mokesčio tarifo viešbučiams, nes reikia pripažinti, kad jų paslaugos - tai eksportas, o jis PVM neapmokestinamas. Penkių procentų tarifas kaip tik ir atitinka realybę - juk dauguma viešbučių klientų yra užsienio turistai, o jiems nereikia mokėti PVM. Juolab kad Vilnius yra Europos kultūros sostinė, todėl šią lengvatą reikėjo palikti", - sako R. Rudzkis. Anot jo, galbūt PVM tarifą reikėjo didinti iki 21 proc, nes pinigų biudžete nepakanka, tačiau lengvatoms reikėjo palikti pereinamąjį laikotarpį - nebūtų tokio staigaus šuolio, būtų prasmingiau, nes panašūs mokesčių svyravimai suduoda smūgį verslui.


AKCIZAI

VMI pirmojo ketvirčio administruojamų nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo apžvalgoje pažymi, kad pajamos už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus sumažėjo 29,1 procento. Šiemet nuo sausio 1 d. etilo alkoholio akcizų tarifą padidinus dar 15 proc. (nuo 2008 m. sausio 1 d. padidinta 20 proc), palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, stipriųjų gėrimų pardavimas sumažėjo 35,2 ir 49,8 proc, palyginti su 2007 m. pirmuoju ketvirčiu. Lietuvos gyventojai pradėjo mažiau gerti? Tikrai ne.
R. Rudzkis etilo alkoholio ir degalų akcizų didinimą vadina klaida, nes tai tokios prekės, kurių labai nesudėtingai galima parsigabenti iš užsienio. „Kai pabrangina elektrą, jos iš Lenkijos neparsiveši. O štai alkoholio ar degalų - laisvai. Be to, šios sritys labai jautrios kontrabandai -tokią praktiką Lietuva jau turėjo. Padidini alkoholio akcizą - ima klestėti naminukės gamyba ir kontrabanda, o biudžeto pajamos neišauga", - sako „DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas. Pasak jo, kalbant apie akcizus, būtina vertinti ir netiesioginį poveikį: dalis žmonių netenka darbo (mažėja pardavimas - mažėja gamyba), pasunkėja vežėjų konkurencinės sąlygos, mažėja eksporto įplaukos. Anot pašnekovo, reikėtų įvertinti net ir tai, kad jei Lenkijoje degalai ir alkoholis pigesni, jų ten pirkti važiuojantys žmonės įsigyja ir kitų prekių. „Pinigai išleidžiami svetur, ne Lietuvoje. O tai nėra gerai", - apibendrina R. Rudzkis.
Labai tikėtina, kad Vyriausybe raginimą peržiūrėti akcizus išgirs iš naujos Prezidentės Dalios Grybauskaitės - ji ne kartą atkreipė dėmesį, kad didinant alkoholio ir degalų akcizus, nebuvo atsižvelgta į aplinkines rinkas.


GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS (GPM)

Mokesčių ekspertė R. Bilkštytė sako, kad kritikos vertas ir valdžios sprendimas pertvarkyti GPM - užuot ėmusis tikrų antikrizinių priemonių, viskas buvo stipriai sujaukta: atskirtos privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokos, įvestas neaiškus neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) skaičiavimas. „Visus sunervino, išblaškė, o rezultatų - jokių. Manyčiau, kad tai buvo klaida“, - sako R. Bilkštytė.
Jai antrina ir R. Rudzkis: „Tikrai nesitikėjau, kad sistema bus taip sujaukta, Jeigu mes taikome proporcinių, o ne progresinių mokesčių sistemą, vienas jos pagrindinių pliusų - visisškas skaidrumas, aiškumas ir paprastumas. O dabar viską reikia skaičiuoti, vos ne iš kiekvieno žmogaus reikalauti pajamų deklaracijos - kam viso to reikėjo, nesuprantu.“ Anot jo, reikėjo palikti tą pačią sistemą, bet truputį padidinti neapmokestinamąjį minimumą: visi, kurie uždirba iki 3.150 litų, būtų gavč lygiai tas pačias pajamas, o uždirbantieji daugiau gautų mažiau. O dabar daugybė įmonių buvo priverstos keisti buhalterines programas ir iki šiol suka galvą, kaip apskaičiuoti pajamas, tarkim, valytojai, kuri peo ketvirtį etato dirba keliose darbovietėse.


NEIŠTIESI JIEMS RANKOS, JIE ŠTIES KOJAS

Mokesčių ekspertė, Verslo ir mokesčių konsultavimo bendrovės UAB ,Fidexperta" direktorė R. Bilkštytė, kalbėdama apie individualios veiklos apmokestinimą ir verslo liudijimus, dar griežtesnė - čia jau nebe klaida ar nesusipratimas, o tikras sabotažas.
„Tegu tie, kurie pakeitė tvarką, patys pasiima individualios veiklos patentą ir pabando išgyventi bent mėnesį. Užsidirbti nėra lengva - pinigų šiaip sau niekas nemoka. Juolab, kad nedarbas tik auga, žmonės netenka pajamų šaltinio, tad buvo būtina jiems palikti šiaudą, kad patys galėtų gelbėtis ir nenuskęsti. Negalima užkirsti kelio tiems, kurie bando kažką daryti, užsidirbti - ir ypač šiuo laikotarpiu", - įsitikinusi R. Bilkštytė.

MOKESČIŲ REFORMA BUVO BŪTINA, NES KAI KURIE J STATYMAI NEATITIKO VERSLO TEMPO IRTAM TIKRŲ NUOSTATŲ. TAČIAU TO, KAS BUVO PADARYTA PER VIENĄ NAKTJ, NEGALI¬MA PAVADINTI REFORMA.

R. Rudzkis mano, kad patentininkų grandis Lietuvoje nebuvo tinkamai apmokestinama ir visiems gerai žinoma, kad dažnokai patentai buvo panaudojami tam, kad nereikėtų mokėti mokesčių ar išgryninti pinigų. „Yra landų su mokesčių nemokėjimu, bet laikas buvo pasirinktas labai netinkamas. Kai taip žaibiškai pradėjo augti nedarbas, o dažnai žmonėms vienintelis išsigelbėjimas - dirbti pagal patentą arba atsidaryti mažą įmonę, kaip tik tada buvo pastatyta užtvara", -sako R. Rudzkis.
A. Kapitanovas įsitikinęs, kad nuo šių metų pradžios užsiimti individualia veikla ar turėti individualią įmonę tiesiog nebeverta, nes valstybei mokamų mokesčių dydis išaugo nuo 15 iki 52,2 procento. „Dauguma fizinių asmenų, kurie vertėsi individualia veikla, suskubo išsiregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro, nes užsiimti ūkine veikla, kai tokie dideli mokesčiai, jau nebeapsimoka", - sako A. Kapitanovas. Jo žodžius netiesiogiai patvirtina ir VMI: 2009 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje beveik visų tipų individualią veiklą vykdančių asmenų, palyginti su metų pradžia, ėmė mažėti. Anot VMI, tai susiję su nuo 2009 m. įsigaliojusiais didesniais ar net naujais mokesčiais, taip pat pasunkėjusia ekonomine situacija. Mokesčių mokėtojai nebegali vykdyti veiklos ir išsiregistruoja iš Mokesčių mokėtojų registro. Pavyzdžiui, 2009 m. pirmąjį ketvirtį gyventojų, vykdančių individualią veiklą, skaičius sumažėjo 2,6 tūkst., o iš Mokesčių mokėtojų registro išsiregistravo apie 5,6 tūkst. asmenų.
Auditorius A. Kapitanovas patikslina, kad Seimas balandį atgaline data padarė šiokių tokių pakeitimų, t. y. įvedė sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų „lubas". Tačiau, anot jo, fiziniai asmenys valdžios įbauginti - lieka įsitikinimas, kad mokesčių reforma gali būti daroma staigiai ir ne jų naudai. „Vien ko vertos mintys, kad birželį ir vėl bus peržiūrimi mokesčiai. Apie tai kalbama garsiai, bet niekas nežino, kas bus daroma ir kur link einama - mokesčiai bus didinami ar mažinami?" - nuogąstauja A. Kapitanovas.


PELNO MOKESTIS: VIETOJ 15 – 20 PROC.

Anot mokesčių ekspertės R. Bilkštytės, Lietuva - tikriausiai vienintelė šalis pasaulyje, šiuo metu padidinusi pelno mokestį. „Tačiau reikia pripažinti, kad tik pelno mokesčio tarifo didinimas - populistinis dalykas, nes penkių procentų skirtumas faktiškai yra niekinis. Čia svarbiausia - kad leidžiami atskaitymai, nuo ko tu mokėsi tą pelno mokestį. Tarifas - tai skaičius, kurį galbūt lengviau suprasti politikams, bet šis procentas daugiau nieko nereiškia", - tikina R. Bilkštytė.
O tai, kad padidėjo dividendų mokestis, pasak pašnekovės, - nesąmonė. R. Bilkštytė tikina, kad kai kurios šalys (Olandija, Liuksemburgas, Rusija), įvertindamos verslo padėtį, sumažino pelno mokesčio tarifą arba padidino leidžiamus atskaitymus.
„DnB Nord" banko vyriausiajam analitikui R. Rudzkiui nepatiko Seimo sprendimas padidinti pelno mokesčio tarifą iki 20 proc, tačiau jis neprieštarauja dividendų apmokestinimui, nes tai galbūt paskatins gautą pelną ne išsidalyti, o palikti įmonėje.
„Bet kodėl pelno mokestis sunkmečio sąlygomis, kai valdžia deklaruoja, kad jiems kaip oro reikia užsienio investicijų, padidintas iki 20 procentų? Šis sprendimas atbaido užsienio investicijas. O visų blogiausia - dabar pelno mokestis mūsų šalyje didesnis nei Latvijoje. Todėl pa¬dėtis išties kuriozinė: padidinę pelno mokesčio tarifą, pajamų galime surinkti mažiau, nei buvo anksčiau, nes dalis įmonių pelną „nusodins" ne Lietuvoje, o, tarkim, gretimoje Latvijoje, kurioje mokestis siekia 15 procentų. Lietuva praras viską", - baiminasi analitikas. Pati didžiausia padidinto pelno mokesčio blogybė - ne jo tari¬fas, o kryptis.
„Rizikuoti ir kelti gamybą į tokią neaiškios mokesčių politikos šalį, kurioje, beje, labai daug kalbama ir apie progresinių mokesčių įvedimą? Tuomet geriau judėti link Latvijos ir Estijos, nes jose mokesčių politika stabilesnė ir palanki investicijoms. Todėl šio mokesčio tarifo padidini¬mas gali būti suvokiamas tik kaip vie¬šieji ryšiai: štai, labiau apmokestino¬me pelną. Bet žalos ekonomikai bus daugiau - be didesnių užsienio in¬vesticijų suteikti naują impulsą šalies ekonomikai beveik neįmanoma", -įsitikinęs R. Rudzkis.
A. Kapitanovas mano, kad pelno mokesčio tarifo didinimas galėtų būti bene geriausias pavyzdys, kad nepasitvirtino valdžios noras surinkti kuo daugiau pinigų į biudžetą. „Dauguma verslo atstovų kalba, kad valdžia galėjo padaryti ir 100 proc. pelno mokesčio tarifą, nes vis tiek neplanuojama šio mokesčio mokėti bent dvejus metus. Reta įmonė gaus pelno, o jei ir gaus, tai jai trūks pinigų už jį sumokėti. Manau, kad ne vien pasaulinė krizė kalta dėl tokios ekonominės padėties Lietuvoje - susidaro įspūdis, kad viskas daroma tik tam, kad niekas neužsiimtų ūkine veikla ir verčiau prašytų pagalbos iš valdžios. Kai išgirstu kalbas, kad reikia skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, visada pagalvoju, kad valdžia ir vėl nori kažką iš manęs atimti", - sako A. Kapitanovas. Anot jo, didžiausia paskata būtų tada, jei valdžia paliktų galioti tuos pačius mokesčius, kurie buvo, ir neatimtų iš žmonių galimybės užsidirbti patiems.


LOTERIJŲ IR AZARTINIŲ LOŠIMŲ MOKESTIS

2009 m. pirmąjį ketvirtį šio mokesčio gauta 995 tūkst. litų (12,6 proc.) mažiau nei pernai. Biudžeto planas įvykdytas tik 60,8 proc, t. y. gauta 4,467 milijono. Nuo 2009 m., organizuojant lošimus automatais, padidintas nustatyto dydžio mokestis už kiekvieną įrenginį - iki 300 arba 800 litų per mėnesį. Anksčiau buvo nuo 600 iki 1 800 litų per ketvirtį. Už kiekvieną ruletės, kortų arba kauliukų stalą - 6 tūkst. litų per mėnesį (buvo 12 tūkst. per ketvirtį). Tai, kad užsidaro lošimo namai, nėra blogas reiškinys, tačiau lošimo stalų skaičiaus mažinimas - puikiausia priemonė slėpti mokesčius.
Anot „DnB Nord" banko vyriausiojo analitiko R. Rudzkio, šis padidintas mokestis, kaip ir lazda, turi du galus. Jeigu tai dalį žmonių atpratintų lošti, galima būtų tik paploti, tačiau didžiausia blogybė yra ta, kad tarifų didinimas skatina šešėlinę ekonomiką. „Vėl grįžtame į pogrindį. Apmokestinti stalus, įrenginius - neprotingas sprendimas, nes visada galima du stalus sujungti į vieną ir mokėti mažiau mokesčių. Ar tokių mokesčių didinimas yra tinkama kryptis? Taip. Bet iki tam tikro lygio, nes antraip verslas pereina į šešėlį. Taigi šis pavyzdys rodo, kad net ir geriausią sprendimą galima įgyvendinti pačiu kvailiausiu būdu. Mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo pajamų, apyvartos", - įsitikinęs R. Rudzkis.


NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS

Valdžia mano, kad tai dar vienas geras būdas gauti papildomų pajamų į biudžetą. Apie NT mokestį per rinkimų kampaniją kalbėjo ir Prezidentė D. Grybauskaitė. Ji tikino, kad NT mokestis pavėluotas, bet jo reikia. „Toks mokestis padėtų išvengti to burbulo, kuris Lietuvoje padarė daug žalos. NT mokesčio reikia pačiai rinkai ir spekuliacinėms operacijoms reguliuoti", -sakė D. Grybauskaitė.
Kaip mano „DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas R. Rudzkis, dabar būtų netinkamas laikas įvesti NT mokestį ir ypač jeigu jis būtų be neapmokestinamojo minimumo, taikomo kai kuriose Vakarų šalyse. „Įsivaizduokime, jeigu taip padarysime Lietuvoje. Kokioje padėtyje atsidursime? Prieš kelerius metus, kai NT kainos buvo išpūstos, o rinkoje vyko didžiulės spekuliacijos, valstybė skatino pirkti būstą, siūlė aktyviau skolintis ir žadėjo padengti dalį palūkanų. Žmonės valstybe pasitikėjo ir pirko. O dabar, kai padėtis smarkiai pablogėjo, kai žmonės vos gali grąžinti kreditus, valstybė tą patį turtą dar apmokestina", - atkreipia dėmesį analitikas. R. Rudzkis siūlo kelias alternatyvas: pirma, NT mokesčio įvedimą nukelti ateičiai, kai rinka stabilizuosis ir atsigaus ekonomika, antra, jeigu NT mokestis būtų įvedamas, būtinai taikyti neapmokestinamąjį minimumą (tam tikra piniginė išraiška kiekvienam šeimos nariui), ir, trečia, visiškai atsisakyti tokios idėjos, nes jeigu nepavyks mokesčio padaryti socialiai teisingo, jo administravimas sukels daugiau vargo, nei valstybė gaus naudos.
„Siūloma idėja neapmokestintą palikti vieną būstą, o kitus apmokestinti. Tai labai aiškiai demostruoja Seimo narių savnaudiškumą, nes jie – gana turtingi žmonės, turi brangius butus ar namus, ir jiems tai aktualu. Bet paimkim žmogų, kuris turi vieno kambario butą ir dar šiokio tokio NT, kurį sakykim, paveldėjo. Greičiausiai jo turto vertė dešimt kaertš mažesnė nei kažkieno pilys, dvarai ir t.t. Ar tai sąžininga?“ - klausia R.Rudzkis.


JEI NE REFORMA, BŪTŲ DAR BLOGIAU?

Visiems ekonomistams puikiai žinoma vadinamoji Lafero kreivė – teorinė koncepcija, parodanti įplaukų į budžetą priklausomybč nuo mokesčių tarifų. Lafero teorijoje nurodyta, kad, kiekvieną kartą padidinus mokesčių tarifus, jų surinkimas ne išauga, o , galiausiai peržengus tam tikrą ribą, netgi pradeda mažėti.
Ar dabartinė mokesčių sistema Lietuvoje vis dar motyvuoja verslą, ar jau artėjama prie rizikingos ribos? R. Rudzkis mano, kad Lietuvoje mokesčių tarifai nėra dideli, tačiau visa sistema pernelyg sudėtinga. „Antras svarbus dalykas – mokesčių sistema turi būti suderinta su valstybės prioritetais: jeigu šiuo metu valstybės prioritetas yra socialinis teisingumas, atskirties mažinimas, tuomet būtų galima pateisinti ir progresinius mokesčius. Bet jeigu norime suaktyvinti verslą, pažaboti nedarbo augimą, mokesčių sistema turi būti kitokia. Me sesame gilioje krizėje, reikia skatinti naujoves, aukštos kvalifikacijos žmonių aktyvumą, juk jeigu staiga jiems padidiname mokesčius, psichologiškai juos „sodiname“ ir skatiname išvažiuoti iš Lietuvos“, - dėsto R. Rudzkis.
Pasak mokesčių ekspertės R. Bilkštytės, mokesčių sprendimus priėmė daugelis šalių, tačiau Lietuva išsiskiria tuo, kad nebuvo ir nėra koncepcijos bei ilgalaikės strategijos. „Ar kuri nors partija įsivaizduoja, kuria kryptimi vystosi mūsų šalis, koks verslas atneša daugiausia pajamų, sukuria daugiausia darbo vietų? Ir ko siekiama, priimant tam tikrus sprendimus? Vargu. Vienintele reforma galima pavdinti PVM lengvatų panaikinimą. Kaip minėjau, pats tarifo padidinimas didelės reikšmės neturėjo, tačiau šis sprendimas įnešė papildomo susierzinimo - maža krizės, dar ir PVM pakėlė…“ - sako R. Bilkštytė.
Ar tai, kad nesurenkami mokesčiai, gali būti iš dalies ir reformos padarinys? „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas R. Rudzkis mano, kad tai nėra svarbiausias padarinys. „Ši mokesčių reforma neturėjo didelės įtakos tam, kad nebuvo surinktos biudžeto pajamos. Pagrindinė priežastis - labai smarkiai smunka ekonomika, o valstybė nespėja rasti priemonių padėti verslui. Kol kas nepadaryta nieko“, - įitikinča R. Rudzkis. Pasak jo, vienas geriausių būdų – atidėti mokesčius įmonėms, turinčioms perspektyvų, bet daabr išgyvenančioms sunkš laikotarpį.
Anot R. Bilkštytės, kai kuriose šalyse paskelbti mokesčių tikrinimo mažose įmonėse moratoriumai, suteikiamos specialios lengvatos bendrovėms, išlaikančioms darbo vietas, neatleidžiami darbuotojai. „Tai savotiškos mokesčių atostogos. Labai daug šališ priėmė įvairius sprendimus, susijusios su mokesčių mokėjimo terminais ir mokesčių permokų grąžinimu“, - pabrėžia mokesčiš ekspertė.
Auditorius A. Kapitanovas nurodo tokius mokesčių reformos neigiamus padarinius: į biudžetą surenkama mažiau pinigų, sumažėjo mokesčių mokėtojų, nemažai fizinių asmenų, kurie užsiėmė individualia veikla, perėjo į pogrindį arba nustojo vykdyti veiklą, labai sudįtinga tapo darbo užmokesčio apmokestinimo tvarka, paprastam žmogui ji nesuvokiama, o stambieji verslininkai galvoja apie persiregistravimą tose valstybėse, kuriose mokesčiai mažesni: Estijoje, Kipre ir pan. Taip pat stipriai sumažėjo pasitikėjimas valdžia, nes ji su mokesčiais elgiasi neprognozuojamai.