Įmonės paskolos akcininkui ir išmokėti avansai

Situacija

Gyventojas A yra nuolatinis Lietuvos gyventojas ir valdo 34 proc. UAB X (toliau – bendrovė), veikiančios statybų sektoriuje, akcijų. 2014 m. liepos mėn. jis kreipėsi į bendrovę ir paprašė, kad ši jam suteiktų beprocentę paskolą. Tam pačiam gyventojui 2013 m. rugpjūčio mėn. bendrovė jau yra išmokėjusi pinigines lėšas (avansus).

 

Klausimai

Ar bendrovės akcininkas, kaip fizinis asmuo, gali skolintis iš bendrovės be palūkanų? Kokios mokestinės pasekmės atsiranda bendrovei suteikus beprocentę paskolą savo akcininkui (fiziniam asmeniui)? Kokios mokestinės rizikos iškyla akcininkams išsiimant pinigines lėšas iš bendrovių kaip avansus?

 

Akcininkų skolinimasis iš bendrovės

Iki 2011 m. birželio 4 d. galiojo LR įstatymas „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“, pagal kurį subjektai galėjo skolinti fiziniams ir juridiniams asmenims tik nuosavo kapitalo lėšas, t. y. skolinamų lėšų dydis buvo apribotas nuosavo kapitalo dydžiu. Panaikinus šį įstatymą, ūkio subjektų skolinimo galimybės iš esmės beveik neribojamos. Ūkio subjektai teikia paskolas, vadovaudamiesi civilinės teisės normomis.

Bendrovė, kaip ūkio subjektas, gali teikti paskolas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, vadovaudamasi civilinės teisės normomis. Pateiktos situacijos atveju, bendrovė gali skolinti pinigines lėšas gyventojui A.

Palūkanų už bendrovės suteiktas paskolas akcininkui apmokestinimas

Pateiktos situacijos atveju bendrovė tampa kreditoriumi, kadangi paskolina lėšų vienam iš savo akcininkų, t. y. gyventojui A. Gyventojas A siekė, kad bendrovė jam suteiktų beprocentę paskolą. Reikia pažymėti, kad bendrovė, kaip juridinis asmuo, negali suteikti beprocenčių paskolų savo akcininkui, kadangi abu šie asmenys yra laikomi asocijuotais asmenimis.

Remiantis Pelno mokesčio įstatymo 40 str. 1 dalimi, bendrovė, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, pajamomis arba sąnaudomis iš bet kokio sandorio arba ūkinės operacijos turi pripažinti tokią sumą, kuri atitinka tokio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Tikrąją rinkos kainą bendrovė turi apskaičiuoti remdamasi finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K‑123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – taisyklės). Šiose taisyklėse nurodoma, kad bendrovė, kaip ūkio subjektas, turi įvertinti asocijuotų asmenų sandorį ar operaciją, remdamasi įvertinimo rezultatais, parinkti nekontroliuojamą transakciją bei ją įvertinti ir galiausiai pritaikyti vieną iš nustatytų kainodaros metodų. Įvertinus transakciją ir nustačius tokios operacijos tikrąją rinkos kainą, bendrovei atsirastų „menamų“ palūkanų pajamos, kurios turėtų būti priskiriamos prie bendrovės apmokestinamųjų pajamų.

Pateiktos situacijos atveju, nustačius, kad paskolos palūkanų normos neatitinka tikrosios rinkos kainos, gyventojo A gauta nauda būtų laikoma pajamomis natūra pagal Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo 2 str. 15 dalį. Šiuo atveju, gyventojo A gaunama nauda atitiktų visas pajamų natūra sąlygas:

  • naudos davėjo ir gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominę naudą;
  • siekis duoti (gauti) naudą yra kilęs dėl tam tikrų interesų;
  • naudos davėjas siekia duoti naudą konkrečiam gavėjui.

Kaip jau minėta, bendrovė ir gyventojas A laikomi susijusiais ir asocijuotais asmenimis, pats gyventojas A siekia sau naudos (pasiskolinti pigiau), o lengvatinė paskola suteikiama tik gyventojui A. Pajamomis natūra būtų pripažįstamas skirtumas tarp palūkanų sumos, kuri būtų mokama remiantis tikromis rinkoje nustatytomis palūkanų normomis, ir faktiškai gyventojo sumokėtos palūkanų sumos.

Pateikiamoje situacijoje sudaroma beprocentė paskolos sutartis, „menamos“ pajamos pripažįstamos pajamomis natūra, todėl gyventojo A gautos naudos įvertinimas, jeigu visa paskola (vienu kartu arba dalimis) būtų grąžinta per metus, būtų atliekamas paskolos ar (ir) jos dalies grąžinimo metu. Jei per metus grąžinama tik dalis paskolos ar tais metais išvis negrąžinama nei paskola, nei jos dalis, gautos naudos įvertinimas atliekamas mokestinio laikotarpio paskutinę mėnesio dieną. Tiesa, jei paskolos sutarties sąlygos yra pakeičiamos ir nustatomos tikrąją rinkos kainą atitinkančios palūkanos, o naujai nustatytos palūkanos sumokamos už visą paskolos laikotarpį, tuomet anksčiau sumokėtas pajamų mokestis būtų grąžinamas ar išskaitomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatytos pajamos natūra būtų apmokestinamos standartiniu GPM tarifu. Jas deklaruoti pateiktos situacijos atveju turėtų pats gyventojas A, kadangi palūkanos priskiriamos prie B klasės pajamų.

Informacijos apie gautas ir suteiktas paskolas pateikimas

Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, dėl skolinimo ir skolinimosi sandorių kyla ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 „Dėl Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 4 punktu, juridiniai asmenys, kurie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gavo, grąžino visą ar dalį pasiimtos paskolos, taip pat tie, kurie suteikė paskolas fiziniams asmenims ar fiziniai asmenys grąžino pasiimtą paskolą, turi iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, balandžio 1 d. pateikti užpildytą FR0711 formą ir jos priedus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje yra įsikūręs juridinis asmuo. Tiesa, juridiniai asmenys privalo šią formą užpildyti tik tuo atveju, jei iš fizinių asmenų gaunamų, fiziniams asmenims suteikiamų paskolų suma viršija 2 tūkst. Lt. Taip pat juridiniai asmenys privalo šią formą pildyti ir tuo atveju, jei fiziniams asmenims per kalendorinius metus grąžina daugiau nei 2 tūkst. Lt paskolų arba tą pačią sumą grąžina fiziniai asmenys, kurie skolinosi iš juridinio asmens. Pateiktos situacijos atveju nėra nurodyta, kokią sumą gyventojas A nori pasiskolinti iš bendrovės, todėl prievolė pranešti apie tokią paskolą bendrovei gali ir neatsirasti.

[content_protector password=”fidexperta”] Piniginių lėšų išsiėmimo avansu mokestinė rizika

Nėra draudžiama akcininkams išsiimti avansus iš įmonių. Taip išsiimtos lėšos gali būti panaudotos įsigyjant prekes ar paslaugas, reikalingas įmonės veikloje. Tačiau reikia pabrėžti – galima rizika, kad tokias išmokas akcininkams mokesčių administratorius gali pripažinti dividendais ir apmokestinti GPM. Mokesčių administratorius akcininko paimtą avansą gali pripažinti dividendais, tuo atveju, jeigu akcininkas neturėtų dokumentų, pagrindžiančių, kad gautas avansas buvo panaudotas įsigyjant prekes ar paslaugas, reikalingas įmonės veiklai. Taip pat mokesčių administratorius gali atkreipti dėmesį į lėšų, paimtų avansu, judėjimą sąskaitose. Mokesčių administratorius pripažintų paimtus avansus dividendais ir juos apmokestintų pagal jų išmokėjimo momentu taikomų teisės aktų nuostatas (pinigų apskaitos principas). Pateiktos situacijos atveju, jei mokesčių administratorius pripažintų išsiimtą akcininko avansą dividendais, būtų laikoma, kad dividendus jis išsiėmė 2013 m. rugpjūčio mėn., o piniginės lėšos būtų apmokestintos pagal tuo laikotarpiu galiojusias teisės aktų normas – gautos lėšos iš bendrovės būtų apmokestintos 20 proc. GPM tarifu.

Taigi, įmonės gali tiek skolinti, tiek skolintis iš akcininkų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įmonė ir jos akcininkai yra susiję asmenys mokesčių tikslais, vykdant bet kokius sandorius būtina vadovautis ištiestosios rankos principu ir nustatyti tikrąją rinkos kainą atitinkančias kainas. Akcininkai, išsiimantys pinigines lėšas avansu, turėtų įvertinti riziką, kad mokesčių administratorius tokias lėšas gali pripažinti dividendais ir apmokestinti pagal lėšų išmokėjimo momentu galiojusius teisės aktus ir GPM tarifą.

[/content_protector]