Dėl apmokestinamųjų asmenų prievolės registruotis PVM mokėtojų registre
Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) objektas yra bet kokią ekonominę veiklą – individualią veiklą, žemės ūkio produkcijos gamybą, kitokią gamybinę, komercinę veiklą vykdančių apmokestinamųjų fizinių asmenų, gautas (gautinas) atlygis už vykdant bet kokią ekonominę veiklą tiekiamas prekes ir (ar) teikiamas paslaugas.
Fiziniam asmeniui, vykdančiam ekonominę veiklą, prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda tokiais atvejais, kai:
- Lietuvoje tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas;
- iš kitų valstybių narių įsigyja prekes.
Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, privalo pateikti prašymą įregistruoti PVM mokėtoju, jeigu bendra atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 155 000 litų. Vadinasi, prievolė skaičiuoti ir mokėti PVM yra nustatyta ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims, tiekiantiems prekes ir (ar) teikiantiems paslaugas.
155 000 Lt atlygio ribos skaičiavimas
Jeigu Lietuvos Respublikos fizinių apmokestinamųjų asmenų už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, šalies teritorijoje vykdant ekonominę veiklą, bendra gauto (gautino) atlygio suma per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo 155 000 Lt, tai jie PVM įstatymo nustatyta tvarka turi skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, pradėdami tuo mėnesiu, kurį minėta suma buvo viršyta. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai nurodytoji 155 000 Lt riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodyta riba buvo viršyta.
Fizinis asmuo, kurio gautas (gautinas) atlygis viršijo 155 000 Lt ribą, privalo gyvenamosios vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – AVMI) pateikti tinkamai užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą / išregistruoti iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro FR0389 formą. Ši forma ir jos pildymo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178 „Dėl įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą / išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 66‑2744; 2004, Nr. 55-1924; 2011, Nr. 3-109).
Atkreiptinas dėmesys, kad, apskaičiuodamas 12 paskutiniųjų mėnesių bendrą 155 000 Lt atlygio ribą, fizinis asmuo turi atsižvelgti į gautą ir (ar) gautiną atlyginimą pinigais ar bet kokia kita forma už per 12 paskutiniųjų kalendorinių mėnesių šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas. Skaičiuojant 155 000 Lt atlygio ribą, turi būti atsižvelgiama į visą apskaičiuotą atlyginimą už fizinio asmens, šalies teritorijoje vykdant ekonominę veiklą, patiektas prekes (suteiktas paslaugas), neatėmus jo paties sumokėto arba mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėto pajamų mokesčio sumos.
Tuo atveju, jeigu už parduotas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas sumokama iškart po pardavimo ar suteikimo fakto, tai į minėtą 12 paskutiniųjų kalendorinių mėnesių atlygio sumą turi būti įtraukiamas apskaičiuotas atlyginimas už šalies teritorijoje parduotas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas faktišku šio atlyginimo gavimo momentu. Jeigu paslaugos suteikiamos ar prekės parduodamos anksčiau nei gaunamas atlyginimas, tai apskaičiuotas atlyginimas įtraukiamas į atlygio sumą tuo momentu, kada atliekama paslauga ar parduodama prekė (pvz., kai atlikti statybos darbai ar kitos paslaugos, įforminamos statybos darbų ar kitų paslaugų atlikimo aktu, o atlyginimas už minėtus darbus šalių susitarimu sumokamas vėliau). Be to, į minėtą atlygio sumą turi būti įtraukiamas ne tik pinigais, bet prekėmis ar paslaugomis gautas (gautinas) atlyginimas.
Skaičiuojant 155 000 Lt atlygio ribą, kurią pasiekus tampama privalomu PVM mokėtoju, neįskaičiuojamas atlygis, gautas už vykdomą ekonominę veiklą, kai šiai veiklai naudojamų prekių ir paslaugų pirkimo ir (ar) importo PVM negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas, t. y. neatsižvelgiama į atlygį, gautą:
- iš PVM neapmokestinamų prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo (pvz., sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmenų, įstatymų nustatyta tvarka turinčių teisę teikti šias paslaugas, ir pan.);
- iš prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo už šalies teritorijos ribų;
- už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą;
- neatsižvelgiama į gautus avansus. Patiekus prekes ar suteikus paslaugas turi būti išrašytas dokumentas, kuriame įforminamas prekių (paslaugų), už kurias buvo gautas avansas, pardavimo faktas, o dokumente nurodyto atlyginimo už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) suma turi būti įtraukiama į minėtą 155 000 Lt sumą. Gautas avansas, neviršijantis išrašytame prekių pardavimo (paslaugų suteikimo) dokumente nurodyto atlyginimo už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) sumos, tampa apmokėjimu už parduotas prekes (suteiktas paslaugas).
Dėl tiekimo vietos nustatymo
Vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 12 straipsniu, nustatoma prekių tiekimo vieta, vertinant, ar tiekimai įvyko šalies teritorijoje, ar už jos ribų. Pagal šio straipsnio nuostatas, kai Lietuvos tiekėjų tiekiamos prekės turi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko Lietuvos teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo Lietuvoje ir nesvarbu, kas tas tiekiamas prekes gabena – pats prekių tiekėjas, prekių pirkėjas ar trečiasis asmuo. Jeigu prekės neturi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje tuo atveju, jeigu šios prekės buvo šalies teritorijoje tuo momentu, kai įvyko jų tiekimas.
Taigi, visais atvejais, kai Lietuvos prekių tiekėjai tiekia prekes nesvarbu kokiam pirkėjui, ar kitos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės, ar trečiosios valstybės prekių pirkėjams, o tiekiamos prekės išgabenamos iš Lietuvos, arba jeigu prekių nereikia gabenti, jos tiekimo momentu yra šalies teritorijoje, tai prekių tiekimo vieta laikoma Lietuva ir pajamos iš tokių tiekimų įskaičiuojamos, skaičiuojant nurodytą privalomo registravimosi PVM mokėtoju atlygio sumą.
Tuo atveju, kai Lietuvos tiekėjai tiekia kitiems Lietuvos asmenims, kitų ES valstybių narių ar trečiųjų valstybių pirkėjams prekes, kurių tiekimo metu (disponavimo teisės perdavimo metu) nėra Lietuvoje ir kurios, pavyzdžiui, gabenamos iš vienos ES valstybės narės (ne Lietuvos) į kitą ES valstybę narę arba iš kitos ES valstybės narės eksportuojamos į trečiąją valstybę, tokiu atveju, toks prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje, todėl pajamos iš tokių tiekimų neįtraukiamos skaičiuojant nurodytą privalomo registravimosi PVM mokėtojais atlygio 155 000 Lt sumą.
Taigi, kiekvienu atveju būtina išsamiai išanalizuoti visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos prievolei registruotis PVM mokėtojų registre. Nagrinėjamos situacijos atveju būtina išsiaiškinti, kokiu būdu tiekiamos prekės – prekės yra išgabenamos iš Lietuvos teritorijos ar tiekimo metu prekių nėra Lietuvoje. Tinkamai apskaičiuoti už patiektas prekes bendrą gauto (gautino) atlygio sumą per paskutiniuosius 12 mėnesių ir įvertinti, ar ji neviršijo 155 000 Lt ribos, bus galima tik nustačius tikslią prekių tiekimo vietą.