Gyventojų gautų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-11- 24  Nr. 44
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Fizinis asmuo nuomoja jam priklausančias prekybos paskirties patalpas juridiniam asmeniui. Šio fizinio asmens sūnus nuosavybės teise turi paveldėtą butą, kurį nuomoja kitiems fiziniams asmenims.

 

Klausimas

Kokios prievolės, susijusios su nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų mokesčiais, atsiranda minėtam fiziniam asmeniui ir jo sūnui?

 

Nekilnojamojo turto mokesčio prievolės

Pagal LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 4 straipsnį, nekilnojamojo turto mokesčiu yra apmokestinamas visas nekilnojamasis turtas, išskyrus turtą, kuriam yra taikomos šio mokesčio lengvatos, nustatytos NTMĮ 7 straipsnyje ir 4 str. 1 ir 2 punktuose. Taigi, nekilnojamojo turto mokesčiu gali būti apmokestinamas tiek asmeninis gyventojų turtas, tiek turtas, naudojamas komerciniais tikslais.

Pateiktos situacijos atveju, fizinis asmuo nuomoja būtent prekybos paskirties nekilnojamąjį turtą. Kadangi šias patalpas jis nuomoja juridiniam asmeniui, nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo prievolė atsirastų nuomininkui, jei pagal nuomos sutartį jis šias patalpas išsinuomotų ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui. Juridinis asmuo turėtų mokesčių administratoriui pateikti Nekilnojamojo turto deklaracijos KIT711 formą iki kito mokestinio laikotarpio vasario 1 d. Iki šios datos turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis. Ta pati tvarka galiotų, jei mokestinė prievolė atsirastų fiziniam asmeniui.

Pagal NTMĮ 6 str. 1 dalį, nekilnojamasis turtas apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, kurio tarifas svyruoja nuo 0,3 proc. iki 3 proc. Kiekviena Lietuvos savivaldybė tarifus skirtingoms nekilnojamojo turto rūšims nustato savarankiškai ir juos patvirtina savivaldybės tarybos sprendimais. Skirtingi tarifai gali būti nustatomi, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paskirtį, jo naudojimą, teisinį statusą, technines savybes, priežiūros būklę ir kitus rodiklius.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertei yra nustatytas 220 000 Eur neapmokestinamasis dydis. Šį dydį viršijančiai nekilnojamojo turto vertei nustatytas 0,5 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, kurio dydis galioja visoje Lietuvos Respublikoje, t. y. savivaldybės negali jo keisti.

Pagal NTMĮ 7 str. 6 dalį, neapmokestinamasis 220 000 Eur dydis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas. Be to, tos šeimos, kurios augina 3 ir daugiau vaikų, taip pat šeimos, auginančios neįgalų vaiką ar įvaikį iki 18 metų ar vyresnį neįgalų vaiką ar įvaikį, gali 220 000 Eur neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto vertės dydį padidinti 30 proc. Pagal NTMĮ, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Tie asmenys, kurie yra neįregistravę santuokos, nelaikomi sutuoktiniais, todėl jų nuosavybės teise valdomo ar įsigyjamo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nesumuojamos. Taigi, apskaičiuojant šeimos nekilnojamojo turto vertę, į ją įskaičiuojama sutuoktinių ir su jais gyvenančių vaikų arba įvaikių iki 18 metų asmenine, bendrosios jungtinės ir (arba) dalinės nuosavybės teise valdomo ar įsigyjamo anksčiau išvardytos paskirties nekilnojamojo turto vertė.

Asmenys, gyvenantys vieni kartu su vaikais ar įvaikiais iki 18 metų, į anksčiau minėto nekilnojamojo turto vertę turi įtraukti jiems ir kartu su jais gyvenantiems vaikams asmenine ar daline nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo išvardintos paskirties nekilnojamojo turto vertes. Dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys yra nesusituokę, tačiau kartu augina vaikus ar įvaikius, kuriems gali priklausyti nekilnojamasis turtas. Tokiais atvejais tėvai atskiru susitarimu gali vaikui ar įvaikiui priklausančio nekilnojamojo turto mokestinę vertę:

– pridėti prie vieno iš tėvų priklausančio ar įsigyjamo nekilnojamojo turto mokestinės vertės;

– dalinti ją proporcingai ar sutartomis dalimis ir atsižvelgiant į tai, jas priskirti prie abiejų tėvų atskirai valdomo ar įsigyjamo nekilnojamojo turto verčių.

Gyventojai turi būti labai atsargūs ir šios galimybės nenaudoti siekdami vien tik mokestinės naudos, tarkime, vaikui priklausančio nekilnojamojo turto vertę priskirti vienam iš tėvų, turinčiam nedidelės vertės nekilnojamąjį turtą, kai kito tėvo nekilnojamojo turto vertė yra didelė ir dėl vaiko nekilnojamojo turto vertės jam galėtų atsirasti prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Pateiktos situacijos atveju nurodyta, kad fizinio asmens nepilnamečiui sūnui priklauso butas. Jei fizinis asmuo yra susituokęs su savo sūnaus motina, tuomet sūnui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra sumuojama kartu su fizinio asmens ir jo žmonos valdomo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertėmis. Jei ši bendra vertė viršytų 220 000 Eur neapmokestinamąjį dydį, tuomet nuo nekilnojamojo turto vertės, viršijančios šį dydį, šios šeimos nariams turėtų būti apskaičiuotas nekilnojamojo turto mokestis, taikant 0,5 proc. tarifą.

Tiesa, tokiu atveju, reikėtų atsižvelgti į tai, ar tokioje šeimoje auga ir daugiau vaikų. Jei fizinis asmuo nebūtų susituokęs su savo sūnaus motina, tuomet sūnui priklausančio nekilnojamojo turto vertė galėtų būti visa priskiriama vienam iš tėvų arba paskirstoma proporcingai ar dalimis kiekvienam iš tėvų. Fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį turėtų deklaruoti mokesčių administratoriui pateikdami Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT715 formą iki einamųjų metų gruodžio 15 d. Iki šios datos turi būti sumokėtas ir nekilnojamojo turto mokestis. Deklaraciją už visos šeimos valdomą turtą gali pateikti vienas iš sutuoktinių. Jei fiziniai asmenys nėra susituokę, jie teikia šias deklaracijas atskirai.

 

Gyventojų pajamų mokesčio prievolės

Fizinio asmens ir jo sūnaus gautos pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos yra gyventojų pajamų mokesčio (GPM) objektas. Pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas priklauso nuo to, koks turtas yra nuomojamas ir kokiems asmenims. Nekilnojamojo turto nuoma, pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 d. 1 punktą, laikoma ne individualia veikla, todėl tokios gautos pajamos yra apmokestinamos 15 proc. GPM nuo visos gautos sumos, neatskaitant jokių išlaidų.

Tais atvejais, kai gyventojai nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas, jie gali savo veiklai įsigyti individualios veiklos verslo liudijimą, tačiau tik tokiu atveju, jeigu atlygis, kurį gyventojas gauna iš tokios veiklos, neviršys 45 000 Eur, t. y. gyventojui neatsiras prievolės registruotis PVM mokėtoju. Į šį dydį turi būti įskaičiuojamos visos gyventojo gautos pajamos iš gyvenamosios paskirties patalpų nuomos. Be to, gyventojas, įsigijęs gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, tokias patalpas gali nuomoti tik gyventojams. Jei mokestiniu laikotarpiu pajamos iš patalpų nuomos viršija 45 000 Eur, tai nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį šis dydis buvo viršytas, jos apmokestinamos 15 proc. GPM.

Gyventojai, įsigydami gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, turi sumokėti fiksuotą GPM dydį, nustatytą kiekvienos Lietuvos savivaldybės. Taip pat jie turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios yra lygios 9 proc. minimalaus mėnesinio atlyginimo, t. y. šiuo metu 29 Eur. Taip pat gyventojai, įsigiję gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, turi mokėti ir valstybinio socialinio draudimo įmoką, lygią 50 proc. bazinės pensijos dydžio (108 Eur), t. y. gyventojas turi sumokėti 54 Eur dydžio valstybinio socialinio draudimo įmoką. Valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti asmenys, jei jie privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, pavyzdžiui, dirba pagal darbo sutartį, gauna senatvės ar netekto darbingumo pensijas.

Gyventojai, veiklai įsigiję verslo liudijimą, turi pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, tačiau neprivalo savo veikloje naudoti ir klientams išrašyti Prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitų.

Gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą, turi iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. pateikti mokesčių administratoriui Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą, net jei ir negavo pajamų iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą.

[content_protector password=”fidexperta”]Jei gyventojai nuomoja nekilnojamąjį turtą, neįsigiję verslo liudijimo, GPM sumokėjimo ir deklaravimo prievolės priklauso nuo to, kokiam asmeniui yra išnuomojamas nekilnojamasis turtas. Jei nuomos pajamas išmoka Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per savo nuolatinę bazę, tokios gyventojo gautos pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir GPM apskaičiuoti, išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti turėtų tokias išmokas išmokantis asmuo. Gyventojas taip gautas pajamas turėtų deklaruoti pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą. Kai pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos gyventojas gauna iš kitų, nei anksčiau minėta, asmenų, tokios pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, gyventojas jas deklaruoja pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir sumoka GPM.

Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, fizinio asmens pajamos už prekybinės paskirties patalpų nuomą turėtų būti apmokestinamos 15 proc. GPM. Kadangi šias patalpas jis nuomoja juridiniam asmeniui, prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo tokių išmokų tenka juridiniam asmeniui. Gyventojas šias pajamas turėtų deklaruoti pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d.

Kalbant apie fizinio asmens sūnaus situaciją, tai jis, nuomodamas butą, t. y. gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, galėtų įsigyti gyvenamosios paskirties patalpų verslo liudijimą. Verslo liudijimą gali įsigyti asmuo, vyresnis nei 14 metų ir turintis bent vieno iš tėvų sutikimą. Turėdamas tokį sutikimą, asmuo, vyresnis nei 14 metų, turi teisę sudaryti sandorius, tarkime, nuomos sutartį. Fizinio asmens sūnus galėtų sumokėti vienkartinę fiksuotą GPM įmoką, mokėti kas mėnesį privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, išskyrus tuos atvejus, jeigu būtų draustas kitais pagrindais. Fizinio asmens sūnus savo gautas pajamas iš buto nuomos turėtų deklaruoti pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. Jei fizinio asmens sūnaus gautos pajamos iš buto nuomos per mokestinį laikotarpį viršytų 45 000 Eur, jos būtų apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.

 

Gyventojams priklausantis nekilnojamasis turtas yra nekilnojamojo turto mokesčio objektas. Fizinio asmens ar šeimos gyvenamosios paskirties, sodų ir tam tikras kitos paskirties nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, kai jo vertė neviršija 220 000 Eur. Asmenys, neįteisinę santuokos, nekilnojamąjį turtą apmokestina atskirai.

Pajamos iš gyvenamųjų patalpų nuomos gali būti apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu arba fiksuotu GPM dydžiu, jeigu įsigyjamas verslo liudijimas verstis šia veikla.

 [/content_protector]