Rūta BILKŠTYTĖ
Situacija
Mokesčių administratorius, atlikęs gyventojos mokestinį patikrinimą, nustatė, kad 2012 m. ji įsigijo butą Vilniuje, už kurį visą sumą sumokėjo grynaisiais pinigais. Taip pat buvo nustatyta, kad tuo laikotarpiu gyventojos turėtų pajamų neužtektų butui įsigyti. Taigi, kilo klausimas dėl gyventojos pajamų ir išlaidų skirtumo. Gyventoja teigė, kad už butą iš dalies sumokėjo senelių jai dovanotomis lėšomis (senelių santaupomis) ir lėšomis, paskolintomis kitų asmenų. Abiem atvejais lėšos buvo gautos grynaisiais pinigais.
Klausimai
Ar mokesčių administratorius gali nepripažinti gyventojos gautų pajamų šaltinių – piniginės senelių dovanos ir gautų paskolų grynaisiais pinigais? Kokiais dokumentais gyventoja gali pagrįsti iš kitų asmenų gautas pajamas grynaisiais pinigais?
Fizinių asmenų sudarytų sandorių grynaisiais pinigais deklaravimas
Pastaruoju metu, siekiant kovoti su neteisėtu praturtėjimu ir pajamų slėpimu, vis aktyviau atliekami fizinių asmenų mokestiniai tyrimai ir patikrinimai. Pavyzdžiui, dar visai neseniai viešojoje erdvėje buvo paskelbta apie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos iniciatyvą tikrinti pramogų šou žvaigždes. Tačiau ir iki šios mokesčių administratoriaus iniciatyvos fiziniams asmenims iškildavo prievolė nurodyti savo pajamų šaltinius, kai mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą, nustatydavo, kad jų gaunamų pajamų neužtenka padengti patiriamas išlaidas. Susidarius tokiai situacijai, svarbu, ar fiziniai asmenys gali pagrįsti nustatytą skirtumą tarp pajamų ir išlaidų.
LR mokesčių administravimo įstatymo 42-1 str. 1 dalyje mokesčių mokėtojams nustatyta pareiga informuoti mokesčių administratorių apie jų sudarytus sandorius, kuriais jie gavo grynųjų pinigų. Mokesčių mokėtojai turi informuoti mokesčių administratorių tik apie tokius sandorius, kurie atitinka visus toliau išvardintus kriterijus:
– mokesčių mokėtojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšas iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų;
– per kalendorinius metus iš vieno asmens gaunama suma grynaisiais pinigais ne mažesnė kaip 50 tūkst. Lt, neatsižvelgiant į tai, kiek sandorių su tuo asmeniu sudaryta;
– sudaryti sandoriai nėra notarinės formos;
– gyventojas gauna pajamų, kurios yra nedeklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.
Pranešimo apie sudarytus sandorius forma yra patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. VA-92 „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius PRC907 formos, papildomo lapo PRC907P formos bei jos pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“. Pranešimas teikiamas apie sandorius, sudarytus nuo 2012 m., o užpildyta pranešimo forma pateikiama mokesčių administratoriui iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 d. Prie pranešimo nereikalaujama pateikti dokumentus, patvirtinančius gautas lėšas. Pajamas pagrindžiančius dokumentus (sutartis ir kitus įrodymus) mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tik mokesčių administratoriaus prašymu, todėl mokesčių mokėtojai turėtų saugoti su sandorio sudarymu susijusius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad jei mokesčių administratoriui teikiamas pranešimas apie anksčiau minėtais sandoriais gautas pajamas, kurias, pagal mokesčių įstatymus, mokesčių mokėtojas turi deklaruoti ar turėjo deklaruoti, tai pranešimo pateikimas neatleidžia nuo tokių pajamų deklaravimo prievolės pagal kitų mokesčių įstatymų reikalavimus.
Laiku nedeklaruoti sandoriai gali sukelti neigiamų mokestinių pasekmių. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriui laiku nepraneša apie sudarytus sandorius, tokiais sandoriais gautomis grynųjų pajamų sumomis negali būti grindžiamas turto įsigijimas, o gautos sumos nelaikomos pajamų gavimo šaltiniu. Tais atvejais, kai dėl gyventojo yra pradėtas mokestinis patikrinimas, nebegalima teikti pranešimų apie gautas pajamas už praėjusius laikotarpius ir tikslinti praėjusių laikotarpių pateiktas pranešimo formas.
Pateiktos situacijos atveju, gyventoja 2012 m. įsigijo butą ir už jį sumokėjo grynaisiais pinigais. Tuo atveju, jei gyventoja 2012 m. iš kitų asmenų skolinosi, o iš senelių grynuosius pinigus gavo kaip dovaną, ji turėjo apie tokiais sandoriais gautas pajamas pranešti mokesčių administratoriui, pateikdama PRC907 formą, tuo atveju, jeigu dovanos ir gautos paskolos nedeklaravo metinėje pajamų mokesčių deklaracijoje. Tiesa, pateiktoje situacijoje nedetalizuojama, kokia suma buvo pasiskolinta ir kokia forma sudaryti sandoriai – šios aplinkybės svarbios dėl pranešimo teikimo prievolės atsiradimo. Pranešant apie pasiskolintas lėšas, reikia nurodyti visą grynaisiais pinigais gautą paskolos sumą, neatsižvelgiant į tai, kad iki kalendorinių metų pabaigos paskola skolintojui buvo sugrąžinta.
Dovanotų pinigų ir pasiskolintų sumų pripažinimas
Nagrinėjant pateiktą situaciją, jeigu gyventoja gavo grynuosius pinigus pagal sandorius, kuriuos sudarė iki 2012 m., ji tokius sandorius, kaip pajamų šaltinius, taip pat galėtų pagrįsti.
LR civilinio kodekso 6.469 straipsnyje nurodoma, kad dovanojimo sutartis turi būti rašytinė, jei sutartimi dovanojama daugiau kaip 5 tūkst. Lt. Dovanojimo sutartims reikalaujama notarinė forma – nuo 50 tūkst. Lt dovanos vertės. Tokie dokumentai iš dalies galėtų pagrįsti gautas pajamas. Pateiktos situacijos atveju gyventoja dalį lėšų gavo kaip dovaną iš senelių. Remiantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 26 punktu, dovanojimo būdu iš senelių gautos pajamos, neatsižvelgiant į jų dydį, priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Gyventojams teikiant metinę gyventojų pajamų deklaraciją, deklaracijos formos GPM308 priede GPM308N pajamas, gautas kaip dovaną, galima deklaruoti, o tam tikrais atvejais ir nustatyta prievolė deklaruoti. Jeigu dovanos iš artimo giminaičio vertė viršija 10 tūkst. Lt, gyventojams atsiranda prievolė deklaruoti tokias dovanas. Pateiktoje situacijoje nenurodyta, kokią konkrečią sumą grynaisiais pinigais kaip dovaną gyventoja gavo iš senelių, todėl negalima įvertinti, ar gyventojai buvo prievolė deklaruoti gautą dovaną. Tuo atveju, jeigu gyventoja dovaną būtų deklaravusi metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, jai nereikėtų papildomai teikti pranešimo PRC907 formą apie dovanojimo sandorį.
Pagal LR civilinio kodekso 6.871 straipsnį, fizinių asmenų paskolų sutartys turi būti rašytinės, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. sutartys dėl paskolų, viršijančių 3 tūkst. eurų, turės būti privalomai tvirtinamos notarine forma.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pripažįstant gyventojų pajamas
Mokestinių ginčų praktikoje dažnai kyla ginčų būtent dėl tokių pajamų šaltinį patvirtinančių dokumentų, t.y. paskolų, dovanojimo sutarčių, pripažinimo, kadangi tokie dokumentai, sudaryti ypač tik tarp fizinių asmenų, dažnai būna neišsamūs, sunku suprasti sandorių turinį, abiejų sandorio šalių įsipareigojimus. Tačiau svarbu pabrėžti, kad net formalių sandorio sudarymo sąlygų laikymasis neužtikrina, kad dovanojimo ar paskolos sandorių metu gautos lėšos bus pripažintos pajamomis.
[content_protector password=”fidexperta”]Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie tai, ar asmuo realiai iš kitų asmenų gavo pajamas, turi būti daroma sistemiškai ir kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, kurie gali pagrįsti arba paneigti pajamų gavimo realumą. Jeigu asmuo pajamų gavimą grindžia tik atskirų formalių įrodymų pateikimu, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, toks įrodymų pateikimas pajamų gavimo nepagrindžia. Todėl net ir notaro patvirtintų sutarčių pateikimas neužtikrina, kad tokiais dokumentais bus galima pagrįsti savo pajamas, turi būti vertinamos ir kitos faktinės aplinkybės. Todėl mokesčių administratorius patikrina ir paskolų davėjus, siekdama įsitikinti, ar paskolos davėjai galėjo paskolinti ar dovanoti dokumentuose nurodytas sumas. Taigi tam tikrais atvejais mokesčių administratorius gali neatsižvelgti į dokumentus, formaliai įrodančius pajamų gavimą, tačiau turi nustatyti ir pagrįsti šiuos dokumentus paneigiančias faktines aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad esant tam tikroms sąlygoms gyventojams atsiranda pareiga informuoti mokesčių administratorių apie sandorius, kuriais gautos pajamos grynaisiais pinigais. Jei apie tokias gautas lėšas mokesčių mokėtojas nepraneša laiku, gali susidaryti neigiamos mokestinės pasekmės, pavyzdžiui, prarandama teisė šiomis lėšomis grįsti pajamų turto įsigijimui šaltinius ir kt.[/content_protector]