UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Nuolatinis Lietuvos gyventojas nutraukė darbo sutartį su Lietuvos bendrove. Pagal nekonkuravimo susitarimą, jis negalės dirbti su buvusiu darbdaviu konkuruojančiose bendrovėse vienerius metus, todėl įregistravo individualią veiklą pagal pažymą kito pobūdžio veiklai, kurią apie pusę metų planuoja vykdyti Latvijoje. Už minėtą įsipareigojimą nekonkuruoti visą nekonkuravimo sutarties laikotarpį gyventojas gaus atlygį, mokamą kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad planuojama veiklą vykdyti ir Latvijoje, gyventojas paprašė, kad Lietuvos bendrovė atlygį už nekonkuravimą jam pervestų į Latvijoje atidarytą banko sąskaitą.
Klausimai
Ar kyla mokestinių prievolių gyventojui dėl gautų išmokų į užsienio banko sąskaitą? Kaip apmokestinamos gyventojo gautos individualios veiklos pajamos, uždirbtos Lietuvoje ir Latvijoje, bei atlygis už nekonkuravimą?
Informavimas apie užsienio valstybėse atidarytas sąskaitas
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 2 dalyje, įtvirtinta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Šia nuostata įtvirtintas bendras principas, kad rezidavimo valstybė turi teisę apmokestinti visas rezidento pasaulines pajamas, t. y. gautas ar uždirbtas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Taigi, iš esmės neatsižvelgiant į tai, į kurios valstybės, Lietuvos ar užsienio, banko sąskaitą gyventojui pervedamos lėšos, jos apmokestinamos pagal šioms pajamoms Lietuvoje taikomas taisykles ir tvarką.
Dėl bet kokio pobūdžio atidarytų ir (ar) uždarytų sąskaitų užsienio valstybėje gyventojai privalo informuoti mokesčių administratorių. Nuolatinis Lietuvos gyventojas mokesčių administratoriui turi pateikti informaciją apie per praėjusius kalendorinius metus užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ar uždarytas sąskaitas teikdamas metinę pajamų deklaraciją. Tuo atveju, jeigu gyventojui, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, nėra prievolės teikti metinę pajamų deklaraciją arba jis nepateikė informacijos apie praėjusiais kalendoriniais metais užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ar uždarytas sąskaitas kartu su metine pajamų deklaracija, šią informaciją mokesčių administratoriui gyventojas privalo pateikti metams pasibaigus iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 d. Ši informacija teikiama užpildant Pranešimą apie užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ir uždarytas sąskaitas (FR0526 forma).
FR0526 formą gali naudoti ir juridiniai asmenys, mokesčių administratoriui teikdami informaciją apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas užsienio valstybės kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose.
Taigi nagrinėjamu atveju, gyventojas apie atidarytą banko sąskaitą Latvijoje turėtų informuoti Lietuvos mokesčių administratorių anksčiau aprašyta tvarka.
Atlygio už nekonkuravimą apmokestinimas
Atsižvelgiant į tai, kad nekonkuravimo susitarimai savo esme neišvengiamai riboja gyventojų teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą, tokie susitarimai turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei teisingą atlygį už susitarimo laikymąsi. Nekonkuravimo susitarimai, kuriais siekiama apsaugoti komercines ar technologines paslaptis, kitą konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, know-how, klientų sąrašus, kainų politiką ir panašiai, gali būti įtraukiami į darbo sutartį arba pasirašomi kaip atskiras dokumentas.
PVM prievolės
LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymo) 3 straipsnyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:
1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje;
3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.
Pagal PVM įstatymo 7 straipsnio nuostatas, įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų PVM tikslais laikomas paslaugų teikimu. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad nekonkuravimo susitarimas PVM aspektu laikytinas paslaugų teikimu, tačiau, siekiant nustatyti, ar toks paslaugų teikimas apmokestinamas PVM, būtina atitikti dar vieną sąlygą – šią paslaugą Lietuvoje turi teikti apmokestinamasis asmuo. Fizinis asmuo laikomas apmokestinamuoju asmeniu PVM prasme tokiu atveju, jeigu jis vykdo ekonominę veiklą ir atitinkamame sandoryje veikia kaip apmokestinamasis asmuo. Atsitiktiniai sandoriai nelaikomi ekonomine veikla. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis dėl nekonkuravimo sudaryta tik nutraukus darbo sutartį, t. y. sudaroma tik vieną kartą, susitarimas negali būti vykdomas pakartotinai ateityje, o nesant ekonominės veiklos požymių (pasikartojamumas, tęstinumas), gyventojo ir darbdavio susitarimas nekonkuruoti yra laikytinas atsitiktiniu sandoriu, todėl nėra PVM objektas (PVM nuo šios išmokos neturi būti skaičiuojamas).
GPM prievolės
Gyventojams išmokamas atlygis už nekonkuravimą priskiriamas A klasės pajamoms kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusioms pajamoms. Neatsižvelgiant į tai, į kurios valstybės (Lietuvos ar užsienio valstybės) banko sąskaitą pervedamas atlygis už nekonkuravimą, nuo šių išmokų išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, taikant LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos bendrovė.
Individualios veiklos apmokestinimas
Atsižvelgiant į tai, kad gyventojas įregistravo individualią veiklą pagal pažymą ir, kaip minėta, nemažą mokestinio laikotarpio laiko dalį ją vykdys užsienyje – Latvijoje, gali kilti tarptautinio pajamų apmokestinimo aspektų. Tarptautinio apmokestinimo klausimai sprendžiami tarp atskirų valstybių, nagrinėjamu atveju tarp Lietuvos ir Latvijos, pasirašytomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis (toliau – DAIS).
Vadovaujantis tarp Lietuvos ir Latvijos pasirašyta DAIS, pajamos, kurias sutartį sudarančios šalies rezidentas gauna už profesines paslaugas arba kitą individualią veiklą, apmokestinamos tik toje šalyje, išskyrus atvejus, kai jis savo dispozicijoje turi jo veiklai reikalingą nuolatinę veiklavietę kitoje sutartį sudarančioje šalyje. Jeigu jis turi tokią nuolatinę veiklavietę, tai jo pajamos gali būti apmokestinamos toje kitoje šalyje, tačiau tik ta pajamų dalis, kuri priskiriama tai nuolatinei veiklavietei. Pagal DAIS sutartis, paprastai nuolatinė veiklavietė kitoje valstybėje susidaro, kai bet kuriuo dvylikos vienas po kito einančių mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu bet kuriais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis toje užsienio valstybėje išbūnama ilgiau kaip 183 dienas. Nagrinėjamu atveju, nuolatinis Lietuvos gyventojas turėtų išsiaiškinti, ar dėl jo vykdomos veiklos (dienų skaičiaus) Latvijoje, čia nesusidaro nuolatinė veiklavietė. Susidarius nuolatinei veiklavietei Latvijoje, pajamų dalis, priskiriama šiai nuolatinei veiklavietei, būtų apmokestinama Latvijoje pagal Latvijos vidaus teisės aktus. Lietuva, apmokestindama šią pajamų dalį, turėtų naikinti dvigubą jų apmokestinimą.
GPM prievolės
Lietuvoje individualios veiklos pagal pažymą pajamos apmokestinamos 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, išskyrus laisvųjų profesijų veiklą. Vykdant laisvųjų profesijų veiklą, individualios veiklos pagal pažymą pajamoms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo skirtumo (apmokestinamųjų pajamų), kuris apskaičiuojamas iš gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Leidžiami atskaitymai apskaičiuojami pagal faktą (būtina turėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus) arba leidžiamiems atskaitymams galima priskirti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumos (šiuo atveju nereikia turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų).
Privalomojo socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos
Gyventojo pajamos iš individualios veiklos apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis – 37,5 proc. (28,5 proc. VSD + 9 proc. PSD) tarifu nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, t. y. (pajamos – leidžiami atskaitymai) : 2 × 37,5 %.
Individualios veiklos pajamoms taikoma lengvata „Sodros“ įmokų lubos“, kai VSD ir PSD įmokų bazė (suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos) negali būti didesnė nei 20 832 eurai (nuo 2016 m.). Gyventojo apmokestinamosioms pajamoms viršijus 41 664 eurų ribą, jo VSD ir PSD įmokos taptų fiksuotos.
PVM
Fiziniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklą ir kurių atlygis per paskutiniuosius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų, privalo registruotis PVM mokėtojais ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM, jeigu jų vykdoma ekonominė veikla yra PVM objektas Lietuvoje.
[content_protector password=”fidexperta”]Pajamų deklaravimas
Individualios veiklos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms. Tai reiškia, kad gyventojų pajamų mokestį deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar šias pajamas jie išleido užsienyje, ar pinigų sumas pervedė į savo ar kitų asmenų banko sąskaitas Lietuvoje ar užsienio valstybėje, privalo deklaruoti savo metinėje pajamų deklaracijoje, kuri turi būti pateikta iki gegužės 1 dienos kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, per kurį buvo gautos pajamos. Metinę pajamų deklaraciją pateikti privaloma net ir tuo atveju, jeigu per mokestinį laikotarpį pajamų iš registruotos individualios veiklos nebuvo gauta.
Apibendrinant, pasakytina, kad tiek gyventojai, tiek juridiniai asmenys privalo informuoti mokesčių administratorių apie užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ar uždarytas sąskaitas. Neatsižvelgiant į tai, lėšos, gaunamos į Lietuvoje ar užsienio valstybėje atidarytą sąskaitą, apmokestinamos pagal konkrečios rūšies pajamoms Lietuvoje taikomas taisykles ir tvarką.
[/content_protector]