Gautų netesybų apmokestinimas

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-12- 15 Nr. 47
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Nuolatinis Lietuvos gyventojas nusprendė parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Su pirkėju buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria remiantis pirkėjas įsipareigojo gyventojui iš anksto sumokėti dalį sumos už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Pastato nustatytu laiku pirkėjas neįsigijo. Sudarytoje preliminarioje sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad jei pirkėjas iki nustatyto laiko neįsigis iš nuolatinio Lietuvos gyventojo nekilnojamojo turto, pastarasis iš anksto sumokėtos pinigų sumos neprivalės grąžinti.

 

Klausimai

Kokios mokestinės prievolės atsiranda nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gavusiam lėšas dėl neįvykusio pastato pardavimo sandorio? Kokios mokestinės prievolės atsiranda asmeniui, sumokėjusiam gyventojui tokias lėšas?

 

Netesybų nustatymas sutartyse

LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 str. 1 dalyje nustatyta, kad netesybomis pripažįstama įstatyme ar sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė yra neįvykdoma arba įvykdoma netinkamai. Nors šiame apibrėžime yra vartojamos kreditoriaus ir skolininko sąvokos, tai nereiškia, kad netesybos yra nustatomos tik skoliniuose santykiuose. Pagal CK 6.1 straipsnį, kreditoriaus ir skolininko santykiai atsiranda, kai pastarasis įsipa­rei­goja kreditoriaus naudai atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų.

Netesybos gali būti išreikštos tam tikra konkrečia suma arba nustatant tam tikrą procentą nuo atlygio už sutarties įvykdymą. Pagal LR CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti sudarytas rašytine forma.

Taigi, kalbant apie netesybas, svarbu, kad:

– jos būtų nustatytos sutartyje arba teisės akte;

– skolininkas įsipareigotų jas sumokėti;

– netesybos apskaičiuojamos, jei prievolė yra neįvykdoma arba įvykdoma netinkamai.

Pateiktoje situacijoje nurodoma, kad tarp nuolatinio Lietuvos gyventojo ir pirkėjo buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas galės pasilikti pirkėjo iš anksto sumokėtą pinigų sumą, jei pats pirkėjas iki nustatyto termino iš jo neįsigys sutartyje numatyto nekilnojamojo turto. Tai reiškia, kad pirkėjas, kaip skolininkas, įsipareigojo atlikti veiksmus nuolatinio Lietuvos gyventojo (kreditoriaus) naudai, tačiau jų neatliko, todėl galime teigti, kad pirkėjo iš anksto sumokėta pinigų suma gali būti laikoma netesybomis CK prasme.

Netesybų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu

Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 14 dalį, gyventojo pajamas sudaro visas gyventojo gautas atlygis už darbą, suteiktas paslaugas, parduotą, kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas bei kitaip gauta nauda.

GPMĮ 17 str. 1 d. 31 punkte nustatyta, kad prie gyventojo neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos ir jo gautos sumos, skirtos padengti jo patirtą žalą, ir teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti. Tai reiškia, kad turtinei ar neturtinei gyventojo žalai padengti skirtos lėšos gali būti gaunamos remiantis šalių susitarimu, nesikreipiant į teismą arba jas priteisus teismui bei išieškant jas pagal vykdomuosius raštus. Tuo atveju, jei atlyginama neturtinė žala, taikos susitarimas tarp dviejų šalių turi būti patvirtintas teismo. Norint pasinaudoti šia lengvata, esminė sąlyga – gyventojas patyrė realią materialinę žalą, neteko turto, buvo sužalotas arba patyrė išlaidų dėl to, kad kita sandorio pusė vykdė neteisėtus veiksmus.

Remiantis pateikta situacija ir aplinkybėmis, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautoms pajamoms iš pirkėjo negali būti taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 31 punkte numatyta lengvata, nes pateiktos situacijos atveju gyventojas nepatyrė realios turtinės ar neturtinės žalos. Pirkėjas tiesiog neįvykdė sutarties sąlygų, tačiau nevykdė jokių neteisėtų veiksmų, nes nekilnojamasis turtas nuosavybės teise liko gyventojui, jam nebuvo padaryta jokia žala. Atsižvelgiant į tai, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos būtų priskiriamos prie kitų jo gautų apmokestinamųjų pajamų ir apmokestinamos standartiniu 15 proc. GPM tarifu.

Pateiktoje situacijoje nenurodoma, kokio teisinio statuso asmuo norėjo iš nuolatinio Lietuvos gyventojo pirkti nekilnojamąjį turtą. Ši informacija svarbi, nes nuo pirkėjo statuso priklauso, kokia tvarka būtų apmokestinamos nuolatiniam gyventojui išmokėtos netesybos.

Tuo atveju, jei nekilnojamąjį turtą norėjo įsigyti Lietuvos juridinis asmuo, užsienio vienetas, veikiantis per nuolatinę buveinę Lietuvoje, ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, veikiantis Lietuvoje per savo nuolatinę bazę, tuomet tokios pajamos, remiantis GPMĮ 22 str. 2 d. 1 punktu, būtų priskirtos A klasės pajamoms. Atsižvelgiant į tai, GPM nuo tokių išmokų turėtų apskaičiuoti, išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti nekilnojamąjį turtą norėjęs įsigyti asmuo.

Tuo atveju, jei pirkėjas būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos gyventojas veikiantis ne per nuolatinę bazę, ar užsienio vienetas, veikiantis ne per nuolatinę buveinę, tuomet nagrinėjamoje situacijoje minėtos netesybos, remiantis GPMĮ 22 str. 3 dalimi, būtų priskirtos B klasės pajamoms. Taigi, šiuo atveju, GPM apskaičiuoti ir sumokėti turėtų netesybas gavęs nuolatinis Lietuvos gyventojas, pastato pardavėjas. Gautas netesybas nuolatinis Lietuvos gyventojas turėtų deklaruoti pateikdamas Metinę pajamų deklaraciją iki kitų metų gegužės 1 d. bei iki šios datos sumokėti apskaičiuotą GPM.

[content_protector password=”fidexperta”]Netesybų apmokestinimas pelno mokesčiu

Remiantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 31 str. 1 d. 3 punktu, vieneto neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus bei delspinigiai, kuriuos moka vienetai. PMĮ prasme, netesybomis gali būti laikomos vieneto ir kito asmens sudarytose sutartyse nurodytos išmokos, apibūdintos kaip kompensacijos, baudos ar kt., tačiau jei jos savo esme atitinka LR CK 6.71 straipsnyje nurodytą netesybų apibrėžimą.

Pateiktos situacijos atveju nėra nurodyta, kas buvo pirkėjas, su nuolatiniu Lietuvos gyventoju sudaręs preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo atveju, jei pirkėjas buvo juridinis asmuo, pelno mokesčio mokėtojas, gyventojui sumokėtos lėšos būtų laikomos jo neleidžiamais atskaitymais, kaip netesybos. Iš esmės tai reiškia, kad tokiam juridiniam asmeniui ne tik reikėtų apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. GPM nuo išmokėtos sumos, bet ir šią sumą priskirti neleidžiamiems atskaitymams (t. y. padidinti apmokestinamąjį pelną).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pabrėžti, kad netesybomis pripažįstamos kreditoriaus gautos sumos, kurias jam sumokėjo skolininkas už ne­įvyk­dytas arba netinkamai įvykdytas sutarties sąlygas. GPMĮ prasme, gyventojo gautos netesybos, kurios nepagrįstos patirta materialine ar neturtine žala, laikomos gyventojo pajamomis ir apmokestinamos GPM. Atsižvelgiant į netesybas išmokėjusio asmens teisinį statusą, netesybos būtų priskiriamos A arba B klasės pajamoms. PMĮ prasme, vienetų kitiems asmenims išmokėtos netesybos laikomos neleidžiamais atskaitymais.

[/content_protector]