UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Bendrovė, plėsdama savo veiklą, gavo kelis užsakymus atlikti darbus kitos Lietuvos savivaldybės teritorijoje. Neturėdama galimybių darbo dienomis apgyvendinti savo darbuotojų darbų atlikimo vietoje, bendrovė priėmė sprendimą, kad pastarieji į darbą kiekvieną dieną keliaus ir iš jo grįš autotransportu. Neturėdama pakankamai nuosavų transporto priemonių, nusprendė dalį jų nuomotis iš fizinių asmenų.
Klausimai
Ar bendrovė gali nuomotis automobilius iš fizinių asmenų? Kaip būtų apmokestinamas fizinių asmenų gaunamas atlygis už bendrovei nuomojamus nuosavus automobilius? Ar automobilių nuomai patirtas išlaidas bendrovė galėtų priskirti leidžiamiems atskaitymams?
Atlygio už automobilių nuomą apmokestinimas GPM
Fizinių asmenų vykdoma tęstinė ir savarankiška veikla siekiant ekonominės naudos, dažniausiai yra laikoma individualia šių asmenų veikla. Tačiau turto nuomos veikla, nors ir atitinka tęstinės ir savarankiškos veiklos požymius, nėra laikoma individualia veikla, todėl gautas atlygis iš tokios veiklos yra apmokestinamas standartiniu 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, neleidžiant gauto atlygio vertės sumažinti patirtomis išlaidomis ar įsigyti verslo liudijimą tokiai veiklai (išskyrus nuomojant gyvenamąsias patalpas kitiems gyventojams). Kai už išnuomotą turtą atsilyginama piniginėmis lėšomis, apskaičiuoti GPM yra paprasta. Tačiau gali susidaryti situacijų, kai už išnuomotą turtą yra atlyginama ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir daiktais ar paslaugomis. Tokiu atveju nuomotojo gauta nauda, remiantis GPMĮ 2 str. 15 dalimi, būtų pripažįstama jo pajamomis natūra ir nuo tokios gautos naudos taip pat turėtų būti apskaičiuotas ir sumokėtas standartinis 15 proc. GPM tarifas. Gauta nauda turėtų būti įvertinama remiantis gautų daiktų ar paslaugų rinkos kaina.
Situacijoje nurodoma, kad vienetas ketina nuomotis automobilius iš fizinių asmenų, jų neapibrėžiant. Tokiais asmenimis gali būti su vienetu nesusiję asmenys arba, tarkime, vieneto darbuotojai. Jei vienetas nuomotųsi automobilius ne iš savo darbuotojų ir pagal nuomos ar panaudos sutartį fiziniai asmenys galėtų šiais automobiliais naudotis ir asmeniniais tikslais, tuomet nuomotojo pajamomis natūra būtų pripažinta vieneto apmokėtų automobilio eksploatavimo, remonto draudimo išlaidų dalis, proporcingai tenkanti naudojant automobilį ne vieneto darbo tikslais. Tai reiškia, kad standartiniu 15 proc. GPM tarifu būtų apmokestinamas tiek nuomotojo gautas atlygis piniginėmis lėšomis, tiek jo gauta nauda pajamomis natūra.
Kalbant apie tuos atvejus, kai vienetai nuomojasi transporto priemones iš savo darbuotojų, reikia pažymėti, kad, apmokestinant darbuotojų gaunamą atlygį už nuomą, laikomasi tų pačių nuostatų. Tačiau, jei mokesčių administratorius, tikrindamas vienetą, nustatytų, kad darbuotojams mokamas atlygis už automobilių nuomą yra didesnis nei rinkos kaina ar pernelyg didelis, lyginant su jų gaunamu darbo užmokesčiu, jis gali atlygį už automobilių nuomą ar gautą naudą natūra pripažinti darbuotojo pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, t. y. gautą atlygį ir naudą apmokestinti kaip darbo užmokestį. Tokiu atveju darbuotojo gautas atlygis ar nauda būtų apmokestinami ne tik GPM, bet ir privalomojo sveikatos draudimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokomis.
Pagal GPMĮ 22 str. 2 d. 1 punktą, gyventojų gaunamoms A klasės pajamoms yra priskiriamos ir turto nuomos pajamos, jei tokios pajamos yra gautos iš Lietuvos vieneto, užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ar iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę. Pateiktos situacijos atveju fiziniai asmenys gautų pajamas iš Lietuvos vieneto, todėl tokios fizinių asmenų, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra darbuotojai, ar ne, gautos pajamos būtų priskiriamos gyventojų A klasės pajamoms. Tai reiškia, kad GPM nuo tokių išmokų fiziniams asmenims turėtų apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti jas išmokėjęs Lietuvos vienetas. Lietuvos vienetas fiziniams asmenims išmokėtą atlygį ir nuo šio atlygio apskaičiuotą GPM turėtų deklaruoti iki kito kalendorinio mėnesio 15 d., pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą. Jei atlygis už išsinuomotus automobilius būtų išmokamas fiziniams asmenims iki einamojo kalendorinio mėnesio 15 d., apskaičiuotas GPM turėtų būti sumokėtas į mokesčių administratoriaus atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo kalendorinio mėnesio 15 d. Jei atlygis už automobilių nuomą būtų išmokamas po einamojo kalendorinio mėnesio 15 d., tuomet apskaičiuotas GPM turėtų būti sumokėtas iki paskutinės einamojo kalendorinio mėnesio dienos.
Automobilių nuomos iš darbuotojų sandoriai LVAT praktikoje
Kaip jau minėta, kai kuriais atvejais mokesčių administratorius, atlikęs vieneto mokestinį patikrinimą, darbuotojams mokamą atlygį už iš jų išsinuomotus automobilius ar kitokią gautą naudą gali perkvalifikuoti į pajamas, susijusias su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Dalis vienetų, ypač ankstesniais laikotarpiais, bandydavo atlygiu už išsinuomotą turtą kompensuoti nedidelius darbuotojų atlyginimus, todėl su mokesčių administratoriumi įvyko nemažai mokestinių ginčų, kurie suformavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką automobilių nuomos iš darbuotojų sandorių srityje.
Kalbant apie LVAT praktiką, vienetai, norėdami su savo darbuotojais sudaryti automobilių nuomos sutartis, turi atsižvelgti į tam tikrus LVAT praktikoje nustatytus reikalavimus tokiems sandoriams. Toliau, remiantis 2015 m. sausio 26 d. LVAT nutartimi byloje Nr. A-26-602/2015 ir 2013 m. kovo 5 d. LVAT nutartimi byloje Nr. A-556-404/2013, bus aptartos dažniausiai vienetų daromos klaidos nuomojantis automobilius iš savo darbuotojų:
– dažnai vienetai už išsinuomojamus automobilius moka nepagrįstai didelį atlygį darbuotojams, lyginant su to paties darbuotojo darbo užmokesčiu. Taip pat pažymėtina, kad mokesčių administratorius atsižvelgia ir į tai, kokį darbo užmokestį gauna darbuotojai, kurių darbo funkcijos yra identiškos arba labai panašios kaip ir darbuotojų, kurie nuomoja savo automobilius darbdaviui;
– vienetai turi atsižvelgti į tai, kokią atlygio bendrą sumą per visą automobilio nuomos laikotarpį išmoka darbuotojui už išsinuomotą automobilį, nes dažnai per trumpą laiką vienetai savo darbuotojams išmoka atlygio už nuomą sumą, kuri viršija automobilio vertę, t. y. nustatant nuomos kainą turi būti atsižvelgiama į išsinuomojamo automobilio rinkos vertę;
– vienetai turi saugoti ir turėti visus dokumentus, pagrindžiančius faktą, kad automobiliai buvo naudojami vieneto veikloje: saugoti automobilio priėmimo–perdavimo aktą, automobilių savininkų sutikimus nuomoti automobilius, užpildytus kelionės lapus, įsakymus, kuriais darbuotojai yra išsiunčiami dirbti į kitą nei įprastinę darbo vietą, kitus dokumentus pagrindžiančius išlaidas išsinuomotų automobilių remontui, draudimui ar kitoms išlaidoms.
Taigi, atsižvelgiant į pateiktą situaciją, jei vienetas nuspręstų nuomotis transporto priemones iš savo darbuotojų, turėtų apskaičiuoti tinkamą atlygį už išsinuomotą transporto priemonę ir užtikrinti, kad visi dokumentai, susiję su išsinuomotais automobiliais, būtų išsaugoti.
Išlaidų, nuomojantis automobilius, pripažinimas sąnaudomis
Remiantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 2 str. 31 dalimi, vienetų patirtoms sąnaudoms priskiriamas ir sunaudotas turtas bei kitos vieneto patirtos išlaidos, susijusios su per ataskaitinį laikotarpį vieneto uždirbtomis pajamomis. Vienetų patirtos sąnaudos, pagal PMĮ 17 str. 1 dalį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu jos būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar kitai ekonominei naudai gauti.
Pateiktos situacijos atveju vienetui išsinuomojus transporto priemones, jų nuomai patirtos išlaidos galėtų būti traukiamos į vieneto leidžiamus atskaitymus iš karto, nes patirtos išlaidos būtų susijusios su ekonominės naudos gavimu, t. y. darbų atlikimu, už kurį būtų gautas atlygis. Tačiau, jei remonto išlaidos nebūtų įtrauktos į nustatytą atlygį už išsinuomotas transporto priemones, o už remontą turi mokėti nuomininkas, patirtos išlaidos negali būti traukiamos į vieneto leidžiamus atskaitymus iš karto. Pagal PMĮ 20 str. 3 dalį, jei būtų sudaryta terminuota nuomos sutartis, t. y. tik darbų atlikimo kitos savivaldybės teritorijoje laikotarpiui, patirtos remonto išlaidos, dėl kurių pagerėjo transporto priemonės naudingosios savybės, turi būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams per visą likusį nuomos laikotarpį, pradedant kitu mėnesiu, kai darbai buvo užbaigti. Jei nuomos sutartis būtų nutraukta anksčiau laiko, leidžiamiems atskaitymams nepriskirta remonto išlaidų dalis būtų priskirta neleidžiamiems atskaitymams.
[content_protector password=”fidexperta”]Jei, pateiktos situacijos atveju, vienetas su fiziniais asmenimis sudarytų neterminuotas transporto priemonių nuomos sutartis, patirtos remonto išlaidos, dėl kurių pagerėjo transporto priemonių naudingosios savybės, būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams per transporto priemonėms PMĮ 1 priedėlyje nustatytą laikotarpį. Jei tokia neterminuota sutartis būtų nutraukta anksčiau laiko, leidžiamiems atskaitymams nepriskirta remonto išlaidų dalis būtų priskirta vieneto neleidžiamiems atskaitymams.
Atsižvelgiant į visa tai, reikia pažymėti, kad turto nuomos veikla nėra laikoma gyventojų individualia veikla, todėl visas gautas atlygis iš tokios veiklos yra apmokestinamas standartiniu 15 proc. GPM tarifu. Vienetai fiziniams asmenims išmokėtą atlygį už transporto priemonės nuomą gali priskirti leidžiamiems atskaitymams. LVAT praktikoje yra atvejų, kai nuomos atlygis buvo pripažintas darbuotojų darbo užmokesčio dalimi ir apmokestintas kaip pajamos, susijusios su darbo santykiais. [/content_protector]