Ar reikia deklaruoti gautas paskolas?

aktualijos

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2013-07-01 Nr. 25
Mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ vadovė

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Nuolatinis Lietuvos gyventojas A. 2012 metų mokestiniu laikotarpiu iš savo giminaičio pasiskolino 55 000 litų (balandžio mėnesį – 25 000 litų, birželio mėnesį – dar 30 000 litų). Gyventojas A. minėtą sumą pasiskolino norėdamas suremontuoti po kilusio gaisro apgadintą gyvenamąjį būstą. Paskola buvo suteikta nenustatant palūkanų, be garanto, laidavimo ar įkeitimo. Giminaitis visą paskolos sumą suteikė grynaisiais pinigais. Gyventojai susitarė, kad paskola bus grąžinta per penkerius metus.

Klausimas

Ar nuolatinis Lietuvos gyventojas A. galėjo skolintis pinigų iš giminaičio be palūkanų? Ar nuolatiniam Lietuvos gyventojui A. reikėjo deklaruoti gautą paskolą? Jei taip, kokios mokestinės pasekmės gali kilti gyventojui A., nedeklaravusiam gautos paskolos?

Dėl pajamų natūra

LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 15 dalyje įtvirtinta pajamų natūra sąvoka. Pajamos natūra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška, pagal GPMĮ nuostatas, būtų priskiriamas pajamoms. Nagrinėjant pateiktą situaciją, aktualus ir GPMĮ 9 straipsnis, nustatantis gyventojo gautų pajamų natūra apmokestinimo taisykles ir gyventojo gautos naudos atvejus, kurie nelaikomi pajamomis natūra GPM aspektu. Siekiant konstatuoti pajamas natūra, gyventojo nauda ne pinigais turi atitikti pajamų natūra sąlygas – turto ar paslaugų davėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominę naudą; siekis duoti (gauti) naudą yra kilęs dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos; naudos davėjas siekia duoti naudą konkrečiam gyventojui.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. pajamomis natūra pripažįstama gyventojo nauda, gauta natūra, kai gyventojas už kreditą arba paskolą moka lengvatines palūkanas, neatitinkančias rinkos kainos, arba jų nemoka. Pajamų natūra davėju gali būti tiek juridinis asmuo (bankas, kredito įstaiga, įmonė, darbdavys), tiek fizinis asmuo. Tačiau kai gyventojui nauda suteikiama bendražmogiško bendravimo pagrindu ir nėra identifikuojamas ekonominiais dėsniais pagrįstas siekis duoti ar gauti naudą, nauda negali būti priskiriama GPM objektui. Atribojant bendražmogiškus santykius nuo siekio gauti ar duoti ekonominę naudą, vertintina, ar jie pagrįsti išimtinai asmeniniais santykiais (draugyste, kaimynyste, giminyste ir pan.), neparemtais rinkos dėsniais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vien glaudūs asmeniniai tarpusavio santykiai jokiu būdu nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nesusidaro pajamos natūra.

Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, gyventojus sieja giminystės ryšiai, paskola buvo suteikta nutikus nelaimei su tikslu po kilusio gaisro atstatyti gyvenamąjį būstą, nesiekiant mokestinės naudos, todėl gali būti vertintina kaip paskola, suteikta bendražmogiško bendravimo atveju. Tokiu atveju gyventojo A. gauta nauda, gavus beprocentę paskolą, nebūtų GPM objektas. Priešingu atveju, vadovaujantis GPMĮ 6 str. 1 dalimi, pajamos natūra būtų apmokestinamos GPM, taikant standartinį 15 proc. GPM tarifą.

Dėl paskolos deklaravimo

Gyventojui prievolė deklaruoti turtą ir pajamas nustatyta keliuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

LR gyventojų turto deklaravimo įstatymas nustato pareigą deklaruoti turtą tam tikroms gyventojų grupėms, išvardintoms minėto Įstatymo 2 str. 1 dalyje – valstybės politikams, valstybės tarnautojams, antstoliams, notarams, prokurorams, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovams, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovams ir kitiems, nurodytiems šioje nuostatoje. Išvardintiems gyventojams privaloma deklaruoti tokį turimą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 5 000 litų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 5 000 litų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 5 000 litų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 5 000 litų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 5 000 litų.

Taigi tuo atveju, jei gyventojas A. patenka į LR gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 str. 1 dalyje nurodytą sąrašą, jis privalo deklaruoti gautą paskolą iš giminaičio, kadangi paskolos suma viršija 5 000 litų. Tačiau netgi tuo atveju, jeigu gyventojui A. neatsiranda prievolės deklaruoti turtą pagal minėtą įstatymą, jam vis tiek gali tekti deklaruoti gautas lėšas, šiuo atveju – paskolą.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR mokesčių administravimo įstatymo 42-1 straipsnis „Informacijos apie sandorius pateikimas“, numatantis prievolę nuolatiniams Lietuvos gyventojams informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie jų sudarytus sandorius, atitinkančius visas šio straipsnio 1 dalyje išvardintas sąlygas:

1) gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų;

2) asmens gyventojui per vienerius kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija 50 000 litų;

3) sandoriai nėra notarinės formos;

4) gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad ši informacija mokesčių administratoriui turi būti teikiama apie 2012 metais ir vėlesniais metais sudarytus sandorius. Gyventojas informaciją teikia tik tuo atveju, jeigu gautų lėšų nedeklaravo Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

Taigi nagrinėjant pateiktą situaciją, gyventojas A. pasiskolino lėšas iš fizinio asmens – savo giminaičio, per 2012 metus visa jo pasiskolinta suma iš šio giminaičio viršijo 50 000 litų, sudarytas paskolos sandoris nėra patvirtintas notaro, taigi gyventojas A. privalėjo informuoti mokesčių administratorių apie gautą paskolą, pateikdamas Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius PRC907 formą iki šių metų gegužės 1 dienos. Minėtoje formoje teikdamas informaciją apie pasiskolintas lėšas, gyventojas A. turėjo nurodyti visą grynaisiais pinigais gautą paskolos sumą, neatsižvelgdamas į tai, ar iki 2012 metų pabaigos paskola giminaičiui grąžinta. Šią formą teikiant nurodoma tik grynaisiais pinigais gauta suma, neatsižvelgiant į valiutą, kuria ji gauta.

Tuo atveju, jeigu gyventojas nepateikia informacijos apie sudarytus sandorius, kurie atitinka išvardintas sąlygas, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Pavėluotai pateikta arba patikslinta atitinkamo laikotarpio informacija nevertinama, jeigu dėl gyventojo jau yra pradėtas mokestinis patikrinimas arba Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar Baudžiamajam kodekse nurodytas teisės pažeidimo tyrimas.

[content_protector password=”fidexperta”]Tuo remiantis, giminystės, kaimynystės, draugystės ir kiti asmeniniai santykiai nėra pagrindas visada konstatuoti, kad atitinkamas sandoris sudarytas kaip bendražmogiško bendravimo pasekmė. Mokesčių administratorius kiekvieną konkrečią situaciją vertina individualiai, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes, tiria, ar tarp giminystės ar draugystės ryšiais susijusių asmenų sandoriai sudaromi nesiekiant mokestinės naudos, yra nefiktyvūs. Mokesčių administratorius, vertindamas atskirai kiekvieną atvejį, turi vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais. Gyventojui, gavusiam paskolą, atsižvelgiant į paskolos sutarties sąlygas, gali atsirasti prievolė informuoti mokesčių administratorių apie gautas lėšas, priešingu atveju – šiomis lėšomis jis negalės pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių, dėl ko, atsižvelgiant į paskolos sumos dydį, gali kilti net baudžiamoji atsakomybė. [/content_protector]