Ar nuomojamas sandėlis sukuria nuolatinę buveinę?

aktualijos

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2013-07-22 Nr. 28
Mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ vadovė

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Lenkijos įmonė, įvertinusi Lietuvos rinką, nusprendė plėsti savo produkcijos pardavimo teritoriją. Lenkijos įmonė nuo 2013 m. sausio mėnesio išsinuomojo sandėlį iš Lietuvos įmonės ir įsiregistravo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja Lietuvoje. Nuomojamas sandėlis buvo skirtas Lenkijos įmonės produkcijai sandėliuoti.

Pagal vykdomos veiklos specifiką, Lenkijos įmonė savo produkciją pirkėjams parduoda ne tiesiogiai, bet per kitas įmones. Todėl liepos mėnesio pirmoje pusėje Lenkijos įmonė sudarė sutartį su Lietuvos įmone T dėl produkcijos pardavimo. Lietuvos įmonė T sutartis su Lenkijos įmonės produkcijos pirkėjais sudaro tiesiogiai, pagal Lenkijos įmonės nustatytas gaires ir sąlygas. Produkcijos nuosavybės teisė Lietuvos įmonei T pereina iš karto prieš sudarant sutartį su Lenkijos įmonės produkcijos pirkėjais, pagal Lenkijos ir Lietuvos įmonės T sudarytos sutarties sąlygas. Prekių pardavimas vyksta iš Lenkijos įmonės nuomojamo sandėlio Lietuvoje. Lenkijos įmonė Lietuvos įmonei T moka procentinį tarpininkavimo mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo mėnesio produkcijos pardavimų vertės.

Klausimas

Ar pagal pateiktą situaciją būtų laikoma, kad Lenkijos įmonė Lietuvoje vykdo veiklą per nuolatinę buveinę? Jei taip, nuo kurio momento būtų traktuojama, kad Lenkijos įmonė veiklą Lietuvoje vykdo per nuolatinę buveinę: sudarius sandėlio nuomos sutartį ar sudarius tarpininkavimo sutartį dėl produkcijos pardavimo su Lietuvos įmone T?

Veiklos nuolatinumo kriterijus ir sąlygas reglamentuoja LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 2 str. 22 dalies nuostatos. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Lenkijos įmonės vykdoma komercinė ūkinė veikla apima dvi valstybes, t. y. Lietuvą ir Lenkiją. Analizuojant Lenkijos įmonės nuolatinės buveinės atsiradimo klausimą, taip pat reikėtų vadovautis Lietuvos ir Lenkijos sudaryta ir taikoma tarptautine sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – DAIS). LR mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkamų mokesčių įstatymuose apmokestinimo taisyklės ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose sutartyse nustatytos taisyklės.

PMĮ tikslais Lenkijos įmonė būtų laikoma veikianti per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jei Lenkijos įmonė atitiktų PMĮ 2 str. 22 dalyje išvardintas sąlygas. Vadovaujantis PMĮ nuostatomis, Lenkijos įmonė būtų laikoma veikianti per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu ji Lietuvoje:

  1. nuolat vykdo veiklą; arba
  2. vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba
  3. naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba
  4. gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus.

Tam, kad Lenkijos įmonės veiklos ryšys su Lietuvos Respublikos teritorija būtų laikomas pakankamu ir Lenkijos įmonei, kaip vykdančiai veiklą per nuolatinę buveinę, atsirastų prievolė Lietuvos Respublikoje mokėti pelno mokestį, būtina, kad Lenkijos įmonės veikla atitiktų bent vieną iš čia pateiktų keturių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą informaciją Lenkijos įmonė Lietuvoje nenaudoja statybos teritorijos, statybos, surinkimo ar įrangos objektų ir nenaudoja įrangos ar konstrukcijų gamtos išteklių tyrimui ar gavybai, analizuojamoje situacijoje į šiuos kriterijus neatsižvelgtina.

Veiklos nuolatinumas reiškia, kad vykdoma veikla Lietuvoje nėra laikina veikla ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas. Veikla laikoma laikina, jei ji trunka trumpiau kaip šešis mėnesius.

Vadovaujantis PMĮ nuostatomis, užbaigtą komercinį operacijų ciklą sudaro trys veiklos operacijų etapai:

  • pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos;
  • antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos;
  • trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos.

Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, Lenkijos įmonės veikla nebūtų laikoma laikina (Lenkijos įmonė sandėlį nuomoja nuo 2013 m. sausio mėnesio), tačiau Lenkijos įmonės veikla, iki sudarant tarpininkavimo sutartį su Lietuvos įmone T, nesudarė užbaigto komercinio operacijų ciklo. Lenkijos įmonė Lietuvoje dar nevykdė užsakymų priėmimo, taip pat nevykdė pardavimo, tiekimo ar pristatymo. Taip pat vadovaujantis Lietuvos ir Lenkijos DAIS nuostatomis ir numatytomis išimtimis, net ir tais atvejais, kai vienos valstybės įmonė turi nuolatinę komercinės ūkinės veiklos vietą kitoje valstybėje, ji nelaikoma turinčia toje valstybėje nuolatinę buveinę, jeigu ši vieta naudojama tik pačiai užsienio įmonei ir ši užsienio įmonė kitoje valstybėje laiko jai priklausančių gaminių ar prekių atsargas, skirtas sandėliuoti. Atsižvelgiant į tai, Lenkijos įmonės veikla Lietuvoje – vien sandėlio nuoma ir jai priklausančių prekių laikymas sandėlyje, neturėtų būti laikoma kaip vykdoma per nuolatinę buveinę Lietuvoje.

Pagal pateiktą situaciją, Lenkijos įmonė nuo 2013 m. liepos pradžios su Lietuvos įmone T sudarė sutartį dėl Lenkijos produkcijos pardavimo. Lenkijos įmonės produkcija parduodama iš nuomojamo sandėlio Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, pagal PMĮ nuostatas, būtų laikoma, kad nuo liepos mėnesio Lenkijos įmonės veikla Lietuvoje sudaro užbaigtą komercinį operacijų ciklą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos ir Lenkijos DAIS nuostatas, tuo atveju, kai Lenkijos įmonė pradeda prekybą savo produkcija iš Lietuvoje nuomojamo sandėlio, minėta išimtis dėl sandėliavimo veiklos nebebūtų taikoma. Šiuo atveju, būtų laikoma, kad Lenkijos įmonė Lietuvoje turi fiksuotą veiklos vykdymo vietą, per kurią vykdo savo veiklą, todėl jai atsiranda prievolė ne tik registruoti nuolatinę buveinę Lietuvoje, bet ir nuo per nuolatinę buveinę gautų pajamų mokėti pelno mokestį Lietuvoje.

Norėdami skaityti visą straipsnį įveskite slaptažodį: