Akcijų pardavimo pajamų apmokestinimas ir deklaravimas už 2015 metus

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-03- 08 Nr. 10

Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Gyventojas turėjo įsigijęs įvairių įmonių akcijų. Norėdamas sumokėti sutartą kainą už įsigyjamą sodybą, dalį turimų akcijų pardavė 2015 m., o likusias akcijas – 2016 m. sausio mėnesį.

 

Klausimas

Kaip reikėtų deklaruoti gyventojo 2015 m. gautas pajamas už finansinių priemonių pardavimą?

 

2015 m. gautų pajamų iš finansinių priemonių pardavimo apmokestinimas

Kalbant apie 2015 metų mokestiniu laikotarpiu gyventojų gautas pajamas iš finansinių priemonių pardavimo, reikia vadovautis tuo laikotarpiu galiojusios LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) redakcijos 17 str. 1 d. 30 punktu, pagal kurį pajamos iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) tik tokiu atveju, jei šios rūšies gautų pajamų suma per 2015 metus viršijo 3 000 Eur neapmokestinamąjį dydį. Kai gyventojai parduoda finansines priemones, kurios priklauso jiems kaip sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tuo atveju neapmokestinamasis pajamų dydis yra taikomas kiekvienam sutuoktiniui atskirai, t. y. kiekvieno iš jų pajamų daliai yra taikomas 3 000 Eur neapmokestinamasis dydis.

GPM yra skaičiuojamas ne nuo visos gautos finansinių priemonių pardavimo pajamų sumos, o nuo skirtumo tarp šių pajamų ir parduotų finansinių priemonių įsigijimo išlaidų. Šis skirtumas, t. y. apmokestinamosios pajamos iš finansinių priemonių pardavimo, apskaičiuojamas vadovaujantis GPMĮ 19 str. 1 dalimi, pagal kurią iš finansinių priemonių pardavimo pajamų galima atimti:

– finansinių priemonių įsigijimo kainą ir

– su finansinių priemonių įsigijimu ar pardavimu susijusius teisės aktuose numatytus privalomus mokėjimus, kuriuos sumokėjo finansines priemones parduodantis asmuo.

Kai gyventojas finansines priemones įsigyja už pasiskolintas lėšas, tokiu atveju finansinių priemonių įsigijimo kaina yra laikoma pasiskolintų lėšų suma, neatsižvelgiant į tai, kokia dalis šių pasiskolintų lėšų buvo grąžinta kreditoriui. Tačiau, apskaičiuotos ir sumokėtos palūkanos už tokią paskolą nėra priskiriamos prie finansinių priemonių įsigijimo kainos.

Kalbant apie finansinių priemonių pardavimo sandorius, reikia pažymėti, kad, jei pagal LR teisės aktų nuostatas tokias priemones galima įsigyti tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus (finansų maklerio įmonę, komercinius bankus, turinčius teisę teikti investicines paslaugas), tokiems tarpininkams sumokėti komisiniai gali būti priskiriami prie finansinių priemonių įsigijimo kainos. Taip pat teisės aktuose numatytiems privalomiems mokėjimams, susijusiems su finansinių priemonių pardavimo sandoriais, galima priskirti ir atlygį notarams už notarinių veiksmų atlikimą. Tiek finansinių priemonių įsigijimo kaina, tiek teisės aktuose numatyti privalomi mokėjimai (jų atlikimas) turi būti pagrįsti dokumentais.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR civilinio kodekso 1.74 str. 1 d. 3 punktas, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai yra parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 Eur, tuomet pirkimo–pardavimo sutartys privalo būti notarinės formos. Tiesa, šis reikalavimas netaikomas tuo atveju, jei akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos yra tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo GPMĮ pakeitimai, kuriais anksčiau minėtas 3 000 Eur neapmokestinamasis dydis, taikomas pajamoms iš finansinių priemonių pardavimo, buvo sumažintas iki 500 Eur. Tai reiškia, kad pajamoms už finansinių priemonių pardavimą, gautoms po 2016 m. sausio 1 d., bus taikomas jau mažesnis neapmokestinamasis dydis. Visos kitos sąlygos, taikomos apmokestinant pajamas iš finansinių priemonių pardavimo, nepasikeitė.

Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad gyventojas dalį savo turėtų akcijų pardavė 2015 m., o likusią dalį – 2016 m. sausio mėnesį. Tai reiškia, kad 3 000 Eur neapmokestinamąjį dydį jis galės pritaikyti tik toms akcijų pardavimo pajamoms, kurios buvo gautos 2015 metais, žinoma prieš tai iš jų atėmęs patirtas įsigijimo ir pardavimo išlaidas. Akcijų pardavimo pajamoms, gautoms 2016 m., gyventojas galės taikyti jau tik 500 Eur neapmokestinamąjį dydį. Apmokestinamosioms pajamoms viršijus minėtas neapmokestinamųjų dydžių ribas, pajamoms iš akcijų pardavimo būtų taikomas 15 proc. GPM tarifas.

Pajamos iš finansinių priemonių pardavimo, kurioms netaikoma mokesčių lengvata

Ne visais atvejais pajamoms iš finansinių priemonių pardavimo yra taikomas anksčiau minėtas 3 000 Eur (2016 ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais – 500 Eur) neapmokestinamasis dydis. Ar jis gali būti taikomas, priklauso nuo to, kokios finansinės priemonės parduodamos ir kokiam asmeniui.

Taigi, minėtas 3 000 Eur (2016 ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais – 500 Eur) neapmokestinamasis dydis netaikomas pardavimo pajamoms, gautoms:

– parduodant akcijas vienetui, kurias jis išleido;

– parduodant vertybinius popierius pagal GPMĮ 11 str., t. y. vieneto likvidavimo atveju;

– akcijų nominalios vertės daliai, kuri susidarė padidinus šių akcijų nominalią vertę;

– parduodant tikslinėse teritorijose įsikūrusių vienetų finansines priemones.

Nors tokioms finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo pajamoms nėra taikomas GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatytas neapmokestinamasis dydis, tačiau, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš šių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo pajamų galima atimti įsigijimo išlaidas, t. y. taikytinos anksčiau minėtos GPMĮ 19 str. 1 d. nuostatos. Būtent gautas skirtumas tarp minėtų finansinių priemonių pardavimo pajamų ir įsigijimo išlaidų yra apmokestinamas 15 proc. GPM tarifu, netaikant neapmokestinamojo dydžio.

2015 metais gautų pajamų iš finansinių priemonių pardavimo deklaravimas

Gyventojas 2015 m. gautas finansinių ir išvestinių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, viršijančias 3 000 Eur neapmokestinamąjį dydį ar anksčiau minėtas pajamas, kurioms yra netaikomas šis neapmokestinamasis dydis, turi deklaruoti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos GPM308F priede iki 2016 m. gegužės 2 d.

Apmokestinamosios pajamos iš akcijų pardavimo, kurioms gali būti taikomas 3 000 Eur neapmokestinamasis dydis, turi būti deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 priedo GPM308F I skyriuje. Apmokestinamosios pajamos, gautos iš akcijų pardavimo kurioms netaikomas 3 000 Eur neapmokestinamasis dydis, t. y. GPM skaičiuojamas nuo „pirmo euro“, turės būti deklaruotos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 priedo GPM308F II skyriuje. Jei gyventojo apmokestinamosios pajamos iš akcijų pardavimo 2015 m. neviršijo 3 000 Eur, tokių gautų pajamų deklaruoti neprivaloma.

Iki 2016 m. gegužės 2 d. turės būti sumokėtas už akcijų pardavimo pajamas apskaičiuotas GPM.

Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, reikia pažymėti, kad 2015 m. pajamos iš finansinių priemonių pardavimo, apskaičiuotos iš pardavimo pajamų atėmus tokių priemonių įsigijimo išlaidas, nėra apmokestinamos, jeigu jų suma neviršijo 3 000 Eur neapmokestinamojo dydžio. Nuo 2016 ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais tokioms gautoms pajamoms bus taikomas jau mažesnis 500 Eur neapmokestinamasis dydis.