Akcijų pardavimas ir 5 proc. pelno mokesčio tarifo taikymas

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-06- 07  Nr. 21
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Lietuvos įmonė kelis paskutinius mokestinius laikotarpius savo apmokestinamąjį pelną apmokestindavo taikydama 5 proc. lengvatinį pelno mokesčio tarifą. 2015 m. lapkričio mėnesį ši Lietuvos įmonė už 60 000 Eur pardavė savo finansinį turtą – kito vieneto akcijas. Įmonė 2015 m. be šių pajamų, taip pat uždirbo 260 000 Eur. Parduotos akcijos buvo įsigytos už 45 000 Eur.

 

Klausimai

Kaip apskaičiuojamos Lietuvos įmonės turto vertės padidėjimo pajamos? Kokioms sąlygoms esant Lietuvos įmonė gali taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą?

 

Turto vertės padidėjimo pajamos

Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 16 str. 1 dalimi, turto vertės padidėjimo pajamomis yra laikomos uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimų kainų skirtumas. Iš esmės tai reiškia, kad vienetai, apskaičiuodami savo apmokestinamąsias pajamas, į jas turi įtraukti ne visas už turto pardavimą ar kitokį perleidimą gautas pajamas, o tik skirtumą tarp to turto pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos, kuris gali būti apmokestinamas. Tiesa, ši nuostata negalioja visam vieneto turtui, nes, pavyzdžiui, parduodant vieneto turimas prekes, šia nuostata naudotis negalima.

PMĮ 16 str. 5 dalyje taip pat numatyta išimtis tiems atvejams, kai vienetai parduoda ar perleidžia turėtas obligacijas. Tokiais atvejais vienetai, parduodantys ar perleidžiantys obligacijas, turto vertės padidėjimo pajamas papildomai turėtų sumažinti diskonto suma, kuris jau buvo įtrauktas į šio vieneto pajamas.

Vadovaujantis PMĮ 14 str. 1 dalimi, turto įsigijimo kaina pripažįstamos visos išlaidos, kurios buvo patirtos įsigyjant turtą. Tokios išlaidos gali apimti ir sumokėtus komisinius atlyginimus, kitus mokesčius bei rinkliavas. Nors į turto įsigijimo kainą nėra įskaitomas pirkimo arba importo PVM, tačiau, pagal PMĮ 24 str. 2 dalį, turto įsigijimo išlaidoms gali būti priskiriamas pirkimo arba importo PVM, kuris negali būti atskaitomas pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, o pirkimo arba importo PVM sumos turėtų būti apskaičiuojamos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų atskaitymų. Jei išpildomos abi šios sąlygos, pirkimo arba importo PVM yra atskaitomas iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį PVM buvo apskaičiuotas.

Į turto įsigijimo kainą taip pat gali būti įskaičiuojamos turto transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo ir kitos tiesioginės su šiuo turtu susijusios išlaidos. Jei transportavimo ar įrengimo išlaidos yra nedidelės arba periodiškos, tokios išlaidos gali būti priskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams tą patį mokestinį laikotarpį, kurį buvo patirtos, ir neįskaitomos į turto įsigijimo kainą.

Vienetai turtą nebūtinai tik perka. Jie jį gali įgyti ir kitais būdais. Tais atvejais, kai turtą pasigamina pats vienetas, į jo pasigaminimo kainą įeina išlaidos žaliavoms, medžiagoms, komplektuojamiems gaminiams bei tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Jei turtą vienetas gauna kaip dovaną, tokio turto įsigijimo kaina laikoma lygi nuliui. Jei už įsigyjamą turtą pardavėjui yra atlyginama pirkėjui priklausančiomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, turto įsigijimo kaina laikoma pardavėjui perduotų prekių ar suteiktų paslaugų vertė. Tais atvejais, kai turtas mainomas į kitą turtą, naujo turto įsigijimo kaina yra laikoma išmainyto turto vertė, o jei jos neįmanoma apskaičiuoti – mainais įgyto turto rinkos kaina. Minėtais atvejais ilgalaikio turto įsigijimo kainai taip pat gali būti priskiriamos ir kitos išlaidos bei mokėjimai, susiję su tokio turto įsigijimu (transportavimo, sumontavimo ir kt.).

Tais atvejais, kai parduodamas ar kitaip perleidžiamas vieneto turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas ar amortizacija, tokio turto įsigijimo išlaidos turi būti sumažinamos nusidėvėjimo arba amortizacijos suma, kuri buvo įtraukta į vieneto ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, apskaičiuojant ankstesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Vienetai, apskaičiuodami turto vertės padidėjimo pajamas, vadovaujantis PMĮ 11 str. 4 dalimi, turi remtis juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie taip pat turi turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus rekvizitus. Tik šiais dokumentais galima pagrįsti, kad turto vertės padidėjimo pajamos buvo apskaičiuotos teisingai.

Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad Lietuvos įmonė pardavė kito vieneto akcijas už 60 000 Eur. Šias akcijas ji buvo įsigijusi už 45 000 Eur, todėl turto vertės padidėjimo pajamomis turėtų būti laikoma 15 000 Eur suma. Tiesa, situacijoje nenurodoma, ar įsigyjant akcijas buvo patirtos kitos išlaidos, tarkime, notarams ar kt., kurios galėtų būti priskiriamos prie akcijų įsigijimo kainos. Lietuvos įmonė, norėdama pagrįsti apskaičiuotas turto vertės padidėjimo pajamas, turėtų turėti akcijų įsigijimo ir pardavimo kainą patvirtinančius dokumentus.

Pardavus kito vieneto akcijas, Lietuvos įmonei taip pat vertėtų atsižvelgti ir į akcijų pardavimo pajamų neapmokestinimo lengvatos, numatytos PMĮ 12 str. 15 punkte, taikymą.

Lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio tarifo taikymas

Vadovaujantis PMĮ 5 str. 2 dalimi, vienetai, kurių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, gali savo apmokestinamąjį pelną apmokestinti 5 proc. PM tarifu. Tačiau reikia pabrėžti, kad vienetams, norintiems taikyti lengvatinį 5 proc. PM tarifą, taikomi tam tikri apribojimai:

– 5 proc. PM tarifas negali būti taikomas individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai (sutuoktiniai, vaikai, vaikų sutuoktiniai, vaikaičiai, tėvai, jei jie kartu gyvena ir tvarko ūkį) yra ir kitų individualių įmonių savininkai;

– 5 proc. tarifo negali taikyti ir individualių įmonių savininkai, jei jų šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų), t. y. 50,01 proc. ar daugiau akcijų (dalių, pajų). Tokiu atveju, 5 proc. PM tarifo negali taikyti ir tas vienetas, kuriame individualios įmonės savininkas ar jo šeimos narys valdo 50,01 proc. ir daugiau jo akcijų (dalių, pajų);

– lengvatinio 5 proc. PM tarifo taip pat negali taikyti vienetai, kuriuose tas pats dalyvis ar tie patys dalyviai valdo 50,01 proc. ar daugiau tokių vienetų akcijų (dalių, pajų).

Skaičiuojant, ar vieneto pajamos mokestiniu laikotarpiu neviršija 300 000 Eur, į šią sumą yra įskaitomos visos vieneto gautos pajamos, tarp jų ir pajamos, kurios, pagal PMĮ 12 straipsnį, priskiriamos vieneto neapmokestinamosioms pajamoms.

Vadovaujantis PMĮ 12 str. 15 punktu, neapmokestinamosiomis pajamomis pripažįstamos ir turto vertės padidėjimo pajamos, gautos pardavus vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kuris yra pelno ar jam tapataus mokesčio mokėtojas toje valstybėje, akcijas, jei pardavėjas ne trumpesnį kaip 2 metų laikotarpį turėjo daugiau kaip 25 proc. balso teisę suteikiančių akcijų. Vienetai, norėdami pasinaudoti šia lengvata, turi turėti įrodymus, pagrindžiančius teisę naudotis šia lengvata, t. y. dokumentus, galinčius įrodyti, kad vienetas, kurio akcijos parduodamos, yra PM mokėtojas, o akcijų pardavėjas ilgiau kaip 2 metų laikotarpį valdė daugiau kaip 25 proc. vieneto akcijų, suteikiančių balso teisę.

[content_protector password=”fidexperta”]Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad Lietuvos įmonė parduoda kito vieneto akcijas. Už šias akcijas jai buvo sumokėta 60 000 Eur, o iš kitos veiklos 2015 m. ji gavo 260 000 Eur. Kadangi, vadovaujantis PMĮ nuostatomis, į 300 000 Eur ribą yra įskaičiuojamos visos vieneto, o ne tik turto vertės padidėjimo, pajamos, Lietuvos įmonė savo 2015 m. apmokestinamojo pelno negalės apmokestinti 5 proc. PM tarifu, nes iš viso 2015 m. gavo 320 000 Eur pajamų. Tiesa, akcijų pardavimo metu susidariusios 15 000 Eur turto vertės padidėjimo pajamos nebūtų apmokestinamos PM, jei būtų tenkinamos PMĮ 12 str. 15 punkte nustatytos lengvatos sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad vienetai, parduodami jiems priklausantį turtą, apmokestinamosioms pajamoms gali priskirti tik turto vertės padidėjimo, o ne visas turto pardavimo pajamas. Tačiau, skaičiuojant 300 000 Eur vieneto pajamų ribą, kurios neviršijus ir atitinkant kitas PMĮ nustatytas sąlygas, vienetas gali savo apmokestinamąjį pelną apmokestinti 5 proc. PM tarifu, yra įskaitomos visos vieneto mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos, įskaitant ir tas, kurios neapmokestinamos pagal PMĮ 12 straipsnio nuostatas. [/content_protector]