Sandra Pavlova
UAB “Fidexperta” vyr. mokesčių konsultantė
Aktualu dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo.
2013 m. gruodžio 30 d. įsigaliojo LR Pelno mokesčio įstatymo 12, 30, 43 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymas.
Esminiais pakeitimais nustatyta, kad mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal LR Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.
Šaltinis: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=462850&b=
Aktualu įmonėms dėl komandiruočių sąnaudų.
Papildytas LR Pelno mokesčio įstatymo 21 str. komentaras dėl įmonės patirtų komandiruočių sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams.
LR Pelno mokesčio įstatymo 21 str. 1 d. komentaro papildyme nurodoma, kad laikinųjų įdarbinimo įmonių (agentūrų), veikiančių pagal Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą, laikinųjų darbuotojų siuntimas iš nuolatinės darbo vietos laikinai dirbti darbo naudotojo naudai į užsienį ar Lietuvoje laikomas komandiruote, jei komandiruojančioji įmonė ir darbuotojas komandiruotės metu saistomi darbo santykiais. Nurodoma, kad komandiruote taip pat laikomas mažosios bendrijos nario nustatyta tvarka įformintas išvykimas iš nuolatinės darbo vietos darbo funkcijoms atlikti ar kelti kvalifikaciją.
LR Pelno mokesčio įstatymo 21 str. 2 d. komentaras papildomas nauja pastraipa, kurioje paaiškinama, kad komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus atvejus, kai darbuotojo darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis). Šioje dalyje nurodytas 183 dienų laikotarpis siejamas su įmonės darbuotojo kiekvieno išvykimo į užsienį atlikti darbo funkcijas ar tarnybinį pavedimą laiko trukme. Sąvoka ,,vienoje vietoje užsienyje“ suprantama kaip viena užsienio valstybė. Jeigu darbuotojas, išvykęs į komandiruotę, vienoje valstybėje užsienyje nepertraukiamai praleidžia ilgiau kaip 183 dienas, toks jo išvykimas nelaikomas komandiruote ir patirtos išlaidos už visą išvykimo laiką nelaikomos komandiruočių sąnaudomis. Komandiruote taip pat nelaikomas individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių ir mažųjų bendrijų narių išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas.
LR Pelno mokesčio įstatymo 21 str. 3 d. komentaro papildyme nurodoma, kad Lietuvos įmonės darbuotojo komandiruotės į nuolatinę buveinę užsienio valstybėje (ar iš jos į Lietuvą) sąnaudos, kai komandiruotės metu darbuotojai atlieka užduotis nuolatinės buveinės naudai arba tokių sąnaudų dalis, kai komandiruotės metu tik dalis užduočių atliekama nuolatinės buveinės naudai, apskaičiuojant Lietuvos įmonės apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos.
Taip pat nurodoma, kad įmonės už išankstinį viešbučio kambarių rezervavimą sumokėtos sumos nepriskiriamos komandiruočių sąnaudoms, jeigu darbuotojas į komandiruotę neišvyko. Paaiškinama, kad gyvenamojo ploto nuomos išlaidos gali būti priskiriamos komandiruočių sąnaudoms ir tuo atveju, kai gyvenamasis plotas (toliau – patalpos) nuomojamas iš fizinių asmenų, jeigu yra tokias išlaidas pagrindžiantys juridinę galią turintys dokumentai. Jeigu įmonė nuolat nuomojasi gyvenamąjį plotą užsienyje, tačiau nesant poreikio darbuotojams vykti į komandiruotę, patalpos atskirais laikotarpiais yra nenaudojamos, tai tam tikro mėnesio nuomos išlaidos gali būti priskiriamos sąnaudoms, jeigu patalpos buvo naudojamos komandiruotės tikslais nors kelias dienas per tą mėnesį. Visais atvejais tokios išlaidos turi būti ekonomiškai pagrįstos.
Komentaras taip pat papildytas nuostatomis dėl galimybės mažosios bendrijos nariui, kuris yra mažosios bendrijos vadovas, taikyti 100 proc. padidintas dienpinigių normas. Išmokėti dienpinigiai priskirtini ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000128256
Aktualu įmonėms dėl investicinio projekto lengvatos.
Atsižvelgiant į 2013 m. liepos 17 d. įsigaliojusius LR Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, pakeistas ir papildytas Pelno mokesčio įstatymo 461 str. komentaras dėl investicinio projekto lengvatos taikymo įmonių įsigytam ilgalaikiam turtui.
Pelno mokesčio įstatymo 461 str. komentaras papildytas nuostatomis dėl investicinio projekto lengvatos taikymo krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms. Nurodoma, kad ilgalaikio turto grupei „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ priskirtas turtas, t. y. krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, yra laikomas investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu tik tokiu atveju, jeigu jis yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus, skaičiuojant nuo turto naudojimo pradžios. Lengvasis automobilis, pritaikytas vežti krovinius pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-479, taip pat gali būti laikomas investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu, jeigu atitinka investicijai keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad nors pagal pateiktą papildymą traktorius ir savaeigė mašina nelaikoma krovininiu automobiliu, tačiau šis turtas gali būti priskirtas ilgalaikio turto grupei „mašinos ir įrengimai“, kuriai investicinio projekto lengvata galėtų būti taikoma.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad autobusai, nors ir gali būti priskiriami ilgalaikio turto grupei „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“, tačiau pagal PMĮ 461 str. 1 d. nuostatas šis turtas nelaikomas turtu, atitinkančiu investicinio projekto reikalavimus.
Įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 1 000 000 Lt patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma. Pažymėtina, kad, jeigu per mokestinį laikotarpį įsigyto turto faktiška įsigijimo kaina yra didesnė nei 50 procentų už šį mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumos, tai šią sumą viršijanti įsigijimo kainos dalis gali būti perkeliama ne ilgiau kaip keturis vienas po kito einančius mokestinius metus.
Papildymuose taip pat nurodoma, kad jeigu, vykdant investicinį projektą, apmokestinamasis pelnas sumažintas, įsigijus krovininį automobilį, kuris vėliau, t. y. per 3 metus, autoįvykio metu yra nepataisomai sugadintas ir įmonės veikloje nebenaudojamas, t. y. netenkinama 3 metų turto naudojimo veikloje sąlyga, tokiu atveju privalo būti perskaičiuotas ir apmokestintas atitinkamo praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas.
Atsižvelgiant į tai, kad investicinio projekto lengvatos taikymo terminas pratęstas iki 2018 metų, atitinkamai pakoreguoti Pelno mokesčio įstatymo 461 str. komentaro pavyzdžiai.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000128035
Aktualu įmonėms dėl skolinto kapitalo.
Papildytas Pelno mokesčio įstatymo 40 str. 3 d. dalies komentaras dėl skolinto kapitalo už atlygį.
Komentaro papildymuose paaiškinama, kad jeigu vienetui kontroliuojantis vienetas ar keli kontroliuojantys vienetai suteikia kelias paskolas, kurioms nustatytos skirtingos palūkanų normos, ir šių paskolų suma viršija skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykį 4:1, neleidžiamiems atskaitymams priskiriama palūkanų suma turi būti apskaičiuojama nuo visų suteiktų paskolų sumos (neatsižvelgiant į paskolų suteikimo eiliškumą).
Taip pat paaiškinama, kad palūkanos gali būti neperapibūdinamos tuo atveju, jei Lietuvos vienetas įrodo, kad tokia pati paskola tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis būtų suteikta tarp nepriklausomų (nesusijusių) asmenų. Tačiau vieneto turimi įrodymai turi būti pakankami, kad mokesčių administratorius galėtų nustatyti, kokios yra paskolų teikimo sąlygos, jei šiam vienetui paskolą suteiktų nepriklausomi asmenys. Pažymėtina, kad šiuo atveju vienetas turi pagrįsti ne tik faktą, kad palūkanos už paskolą atitinka rinkos kainą, bet ir faktą, kad vienetas tokia pačią paskolą tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis (terminas, užstatas, suma, paskolos išdavimo, grąžinimo sąlygos, numatytos netesybos, palūkanų norma ir t.t.) gautų iš nepriklausomų (nesusijusių) asmenų.
Raštiškas banko ar kitos įmonės atsakymas dėl paskolos suteikimo sąlygų konkrečiai įmonei konkrečiomis paskolos suteikimo sąlygomis gali būti laikomas vienu iš įrodymų, kuriuo remiantis gali būti sprendžiama, ar paskola iš kontroliuojančio vieneto suteikta analogiškomis sąlygomis. Kelių bankų ar įmonių atsakymai būtų dar labiau pagrįstas įrodymas ir leistų sudaryti aiškesnę nuomonę apie paskolos iš nepriklausomų asmenų suteikimo sąlygas.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000128313